Tarptautinė mokslinė konferencija, skirta Simono Daukanto metams
Spalio 4 dieną Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune vyko tarptautinė mokslinė konferencija Istorikas-rašytojas: istorinio ir literatūrinio naratyvų sankirtos, skirta Simono Daukanto metams. Konferencija, kvietusi plėtoti aristotelinę paradigmą „istorikas ar poetas“, subūrė istorikus, filosofus ir literatūrologus į vieną draugę.
Lietuvių istorikas Simonas Daukantas XIX a. pradžioje gimtąja kalba parašė istoriją, kurioje gausu beletristinių elementų. Romantizmo epochoje tautinė istoriografija nesiribojo tik akademinio pobūdžio interesu, logine argumentacija – svarbiu komponentu tapo patriotinių jausmų žadinimas, emocinio poveikio priemonės. Todėl istorinė vaizduotė suartėjo su literatūrine.
Konferencijoje buvo aptariamos metodologinės šiuolaikinės istoriografijos ir literatūrologijos problemos; kalbinės raiškos formų parinkimas, „tikrosios istorijos“, laisvesnio rašymo ir pseudoistorijos santykis; istoriografijos kaip meno samprata. Svarstyta literatūrinio pasakojimo specifika, vaizduotės galia prakalbinti istorijos faktą. Svarbus konferencijos matmuo buvo istorinio fakto ir meninės išmonės dermė, istorijos „estetizavimas“.
Solidūs buvo plenarinio posėdžio pranešimai: Sorbonos universiteto profesoriaus Pierre Lurbe „Istorikas kaip romanistas / romanistas kaip istorikas: William Godwin apie istoriją ir meilę“; dr. Malgorzatos Litwinowicz „Skaitymas, rašymas, medijos daiktai: XIX a. literatūra kaip kultūros istorijos šaltinis“. Pranešimai sukėlė gyvą diskusiją, kuriai sumaniai vadovavo dr. Giedrius Janauskas.
Kultūros istorijos tyrinėtojas dr. Darius Kuolys savo pranešime nagrinėjo Simono Daukanto pasakojimą, kaip lietuvystės pamatą, talpinantį „ūkę“, „rėdą“ ir „liuosybę“. Pranešėjas įvardino Daukantą kaip XIX a. vaideliotą. Dr. Rimantas Miknys atskleidė, kaip Daukantas atrado A. Mickevičių, ir kokias paraleles tarp šių autorių galima būtų įžvelgti. Prof. Irena Buckley pranešime analizavo Daukanto mito atspindžius literatūros moksle ir poezijoje. Daukantas metonimiškai suvokiamas kaip praeities herojus, tarnaujantis dabarties idėjoms. Prof. Sauliaus Pivoro pranešimas „Politinio mąstymo tradicijų sintezė Simono Daukanto istoriografijoje: respublikonizmas ir verslumas“ leido pažvelgti į klasikinę ir komercinę to meto poziciją. Akcentuota tiek bendruomenės, tiek individuali laisvė, pilietinis ir politinis solidarumas.
Antrą konferencijos dieną vyko ekskursija „XIX a. kultūros ženklai Kauno apylinkėse“.
Pranešimai bus spausdinami mokslo žurnale „Darbai ir dienos“. Programą ir skaitytų pranešimų temas galite rasti čia
Visą Daukanto mėnesio programą rasite čia
Nuotraukų autorius Jonas Petronis
