Elektroniniai ištekliai

Anglų-lietuvių kalbų automatinio vertimo įrankis – mašininio (automatinio) vertimo sistema sukurta vykdant projektą „Internetinė informacijos vertimo priemonė“. Pateikiama 2008 m. programos versija.

Anglų-lietuvių kalbų automatinio vertimo įrankis

Ši svetainė – elektroninė duomenų bazė, kurioje kaupiama visa su Azijos studijų istorija bei dabartimi Lietuvoje susijusi medžiaga: informacija apie Azijos studijų srityje dirbančius ar dirbusius mokslininkus, keliautojus, vertėjus, su Azijos šalimis susijusios Lietuvoje leistos knygos, rašomos disertacijos, organizuojami moksliniai renginiai, Lietuvoje esančios tyrimams bei studijoms reikalingų išteklių sankaupos.

Svetainė siekia skatinti Azijos studijų plėtrą Lietuvoje. Jos svarbiausi tikslai – palengvinti Lietuvos visuomenės prieinamumą prie informacijos apie Azijos studijas Lietuvoje, pagerinti pačių Azijos studijų mokslininkų tarpusavio bendradarbiavimą ir dalinimąsi informacija tarpusavyje, pagerinti atskirų Azijos studijas vykdančių mokslo institucijų vykdomos veiklos sklaidą ir žinomumą Lietuvoje bei užsienyje.

Azijos studijos Lietuvoje

Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas – visuma elektroninį pavidalą turinčių ir specialia programine įranga aprūpintų tekstų, skirtų filologinei, statistinei, sociologinei ar kitokiai kalbos vienetų vartosenos analizei. Tai visuotinai pripažintas įvairialypis duomenų šaltinis, kuriuo naudojasi įvairių sričių mokslininkai ir praktikai.

Tekstynas yra daugiau bendro pobūdžio nei specialus, parengtas pagal skaitomumo, o ne leidybos tendencijas, tęstinis, ištisų tekstų rinkinys, sudaromas pagal kai kurių kitų Europos kalbų (anglų, vokiečių, danų, čekų ir kt.) tekstynų sandaros principus. Tekstyno dydis, žanrų ir temų įvairovė lemia plačias jo pritaikymo galimybes: jis gali būti naudojamas ir kaip enciklopedinis arba kontekstinis žodynas, ir kaip praktinė lietuvių kalbos mokymo ar mokymosi priemonė, ieškantiems gausių autentiškos lietuvių kalbos pavyzdžių.

Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas

Naujos informacijos perteikimo priemonės – mobilūs telefonai, internetas – pakeitė ne tik tautosakos perdavimo būdus, jų dėka atsirado naujų sinkretinių tarpžanrinių reiškinių, kurios netelpa į senų klasifikacijų rėmus. Todėl reikalinga sukurti naują klasifikacijos sistemą pagal naujai atsiradusius požymius.
Į skaitmeninę saugojimo formą įvedami VDU Etnologijos ir folkloristikos katedroje surinkti etnologiniai ir tautosakiniai duomenys bei katedros studentų, doktorantų tiriamieji darbai.

Etnologijos ir tautosakiniai duomenys

Azijos studijų centro komandos sukurtoje elektroninėje svetainėje  rasite japonų kalbos pamokas, kurios paruoštos, remiantis standartizuotu ir pasauliniu mastu pripažįstamu japonų kalbos testu JLPT. Šis vienintelis lietuviškas vadovėlis yra skirtas savarankiškai mokytis japonų kalbos.

Mokytis gali pradėti visi norintys: pamokos paruoštos nuo pat pagrindų, todėl tinkamos niekada prieš tai su japonų kalba nesusidūrusiems žmonėms, pritaikytos savarankiškam mokymuisi ir yra visiškai nemokamos. Šiomis pamokomis siekiama lavinti pagrindinius kalbos įgūdžius (skaitymą, rašymą, klausymą), išsamiai supažindinti su gramatika, palaipsniui plėsti žodyną ir pateikti papildomų žinių apie Japonijos kultūrinius ypatumus.

Japonų kalbos pamokos

Azijos studijų centro darbuotojo Aurelijaus Zyko sudarytas Japonų-lietuvių / lietuvių-japonų kalbų žodynas yra pirmasis išsamus šių abiejų kalbų žodynas, viešai prieinamas internete nuo 2016 m. vasario 25 d.

Žodyną sudaro daugiau nei 70 tūkstančių įrašų arba apie 3 milijonus simbolių. Jeigu šis žodynas būtų išspausdintas, prireiktų apie pusantro tūkstančio puslapių. Gausi tekstinė medžiaga yra papildoma apie 500 iliustracijų bei daugiau nei 100 teminių lentelių, kurios susistemina žodyno terminus, apimančius kultūros, ekonomikos, politikos, teisės, gamtos ir kitų mokslų sritis. Žodynas gali būti naudingas tiek japonams, besimokantiems lietuvių kalbos, tiek lietuviams, kurie vartoja japonų kalbą. Svetainė veikia kaip lietuvių-japonų, japonų-lietuvių arba kiniškų rašmenų žodynas.

Japonų-lietuvių ir lietuvių-japonų kalbų žodynas

Kirčiuoklė – tai programa, kirčiuojanti lietuvišką tekstą. Kirčiavimo įrankį kūrė G. Norkevičius, A. Kazlauskienė, G. Raškinis, A. Vaičiūnas, A. Petrovas. Morfologinė žodžio informacija gaunama naudojant V. Zinkevičiaus sukurtą lemavimo įrankį ir V. Daudaravičiaus parengtą vienareikšminimo įrankį. Pateikiama 2008 m. programos versija.

Kirčiuoklė

Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodynas – pirmasis tekstyno duomenimis pagrįstas lietuvių kalbos pastoviųjų junginių žodynas. Žodyne atsispindi didelė pastoviųjų junginių įvairovė: kolokacijos, frazeologizmai, ilgesnės teksto atkarpos (kartais net keli sakiniai). Daiktavardinės frazės nustatytos statistiškai apskaičiavus žodžių traukos tekste įvertį (gravity counts) 100 mln. žodžių apimties Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne, reprezentuojančiame 1991–2002 m. rašytinę lietuvių kalbą. Žodyną sudaro beveik 69 tūkst. daiktavardinių frazių.

Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyno duomenų bazė

Lietuvių kalbos morfemikos duomenų bazę sudaro 72 264 žodžių formos: 11 522 būdvardžiai, 30 134 bendriniai daiktavardžiai, 530 įvardžių, 473 skaitvardžiai, 28 273 veiksmažodžiai, 1 332 prieveiksmiai. Internete prieinamoje morfemikos bazėje kol kas nepateikiami tikriniai daiktavardžiai, dalelytės, jungtukais, prielinksniai, jaustukai, ištiktukai.

Lietuvių kalbos morfemikos duomenų bazė

Šiame sąvade pateikiamos senojo VDU įvairioms struktūroms (1920-1950 m.) priklausiusių mokslininkų ir dėstytojų biobibliografijos. Jose yra nuorodos į skaitmenizuotas knygas ir straipsnius. Be to, sąvade pateikiamas pilnas ir skaitmenizuotas Universitete leistos mokslinės periodikos sąrašas (su kiekvieno numerio turiniu), taip pat Universiteto kanceliarijos išleistos knygos. Sąvado tikslas – padėti skaitytojui susivokti Universiteto kūrybinėje visumoje ir įgalinti greitą pažintį su pačia kūryba. Jis nebaigtas, čia teikiama pirminė versija. Skaitmenizuojamo paveldo sąvado sudarytojas: dr. Kęstutis Raškauskas.

Lietuvos / Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų skaitmenizuojamo paveldo sąvadas

Lygiagretusis tekstynas gali būti ypač naudingas gerinant vertimo kokybę. Žodynų rengėjai ir kalbos mokymo specialistai lygiagretųjį tekstyną gali panaudoti kaip objektyvų kalbos vartosenos šaltinį. Lygiagretusis tekstynas naudingas ne tik studijuojantiems užsienio kalbas, vertėjams (teoretikams, praktikams), bet ir redaktoriams, stilistams, leidėjams bei žurnalistams.

Lygiagretus tekstynas

Lietuvių-latvių ir latvių-lietuvių kalbų lygiagretusis tekstynas LILA parengtas 2011–2012 m. vykdant ES tarpvalstybinės Lietuvos–Latvijos bendradarbiavimo programos projektą Humanitarinių mokslų švietimo infrastruktūra Rytų Latvijoje ir Lietuvoje (Kaunas). Šis tekstynas sudarytas pusiau automatiškai, naudojant VDU KLC sukurtą įrankį Aligner 2.0.6.7. Tekstai sulygiagretinti pastraipų ir sakinių lygmeniu. Tekstyną sudaro ne anksčiau kaip 1991 m. publikuoti tekstai.

Bendras tekstyno dydis yra 8 782 050 žodžių: didžiausia yra lietuvių-latvių kalbų tekstų dalis (3 448 745 žodžiai), dvigubai mažiau yra latvių–lietuvių kalbų tekstų (1 695 160 žodžių).

LILA lygiagretusis tekstynas

Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa skiriama kitakalbiams, besimokantiems lietuvių kalbos; bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams; studentams lituanistams, klausantiems lietuvių bendrinės kalbos fonetikos ir akcentologijos kursų; aukštųjų mokyklų studentams, besidomintiems lietuvių kalbos kultūra.

Ši programa suteikia galimybę įgyti teorinių lietuvių kalbos fonetikos, tarties ir kirčiavimo žinių, pamatyti vizualiai, kaip veikia kalbos padargai tariant konkrečius lietuvių kalbos garsus, mokytis taisyklingos tarties ir kirčiavimo klausantis profesionalių diktorių įrašų ir atliekant praktines užduotis bei pasitikrinti dažniausių žodžių kirčiavimą ir tarimą žodyne.

Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa

Automatiškai morfologiškai anotuojant tekstus susiduriama su dideliu morfologiniu daugiareikšmiškumu – reiškiniu, kai tam pačiam žodžiui ar žodžio formai pateikiamos kelios lemos (antraštiniai žodžiai) arba kelios gramatinės pažymos. Nustatyta, kad beveik pusė lietuvių kalbos žodžių ir žodžių formų yra morfologiškai daugiareikšmiai.

Pritaikius statistinius modelius ir panaudojus 1 mln. žodžių pusiau automatiškai parengtą morfologiškai anotuotą tekstyną, sukurtas vienareikšminimo įrankis, kurio tikslumas apie 94 proc. Antraštinių lietuvių kalbos žodžių formų nustatymo tikslumas netgi 99 proc.

Morfologinis anotatorius

Rytų Azijos žinynas – tai Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro administruojama svetainė, skirta plėsti žinias apie Rytų Aziją. Projekto esmė yra pateikti tikslią enciklopedinę informaciją apie šio regiono socialinius, kultūrinius, politinius bei istorinius reiškinius, sąvokas, asmenybes. Visi žinyne esantys straipsniai yra parengti Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų programos studentų, remiantis ir naudojantis enciklopedinio straipsnio rašymo reikalavimais ir prižiūrint profesionalams. Žinyne kaupiama informacija ne tik leidžia studentams dalintis savo žiniomis tarpusavyje, bet ir jau tapo plačiai naudojamu parankiniu šaltiniu visiems, besidomintiems Rytų Azija.

Rytų Azijos žinynas

Sakytinės kalbos įrašų bazei kaupti panaudoti dvejopo pobūdžio įrašai. Beveik pusę medžiagos sudaro profesionalių diktorių ir aktorių skaitomi tekstai ir įrašai. Tai radijo ir televizijos laidų, radijo spektaklių, pasakų vaikams įrašų fragmentai. Kita dalis – spontaninės kalbos įrašai, kurie įrašyti būtent šiai bazei. Vieni pašnekovai žinojo, kad jų kalba įrašoma, kiti – ne. Įrašius pokalbį pastarųjų buvo prašoma sutikimo naudoti įrašą.

Sakytinės kalbos ir įrašų bazė

Skaitmeninė integruoto ugdymo(si) priemonė (SIUP) „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje“ – tai tarpdisciplininė universali nesunkiai techniškai prieinama lituanistinio ugdymo(si) priemonė, pritaikyta Baltistikos centrų studentams ir dėstytojams, ir Lituanistinėms mokykloms. Tikimės, kad SIUP skatins empatišką domėjimąsi Lietuvos ir atskirų užsienio šalių istoriniais ir kultūriniais ryšiais, dabartine tautų, valstybių ir visuomenių tarpusavio sąveika ir bendradarbiavimu įvairiose politinio, ekonominio, sociokultūrinio gyvenimo srityse. Knyga pradėta rengti 2017 m. Lietuvos edukologijos universitete, nuo 2019 m. priemonės rengimas tęstas Vytauto Didžiojo universitete. Knygos rengimas ir leidyba finansuoti ES projekto „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

Antraštinis puslapis

Lietuvos ir Amerikos istoriniai, kultūriniai ir literatūriniai ryšiai

Lietuva – Anglijoje, Anglija – Lietuvoje (iki XIX a.)

Lietuvos ir Baltarusijos istoriniai ir kultūriniai ryšiai

Lietuvos ir Estijos istoriniai ir kultūriniai ryšiai XIX–XX a.

Lietuvos ir Italijos istoriniai ir kultūriniai ryšiai

Lietuvos ir Latvijos istoriniai ir kultūriniai ryšiai XIX–XX a.

Lietuvos ir Lenkijos istoriniai ir kultūriniai ryšiai

Lietuvos ir Prancūzijos istoriniai ir kultūriniai ryšiai iki XIX a.

Lietuvos ir Rusijos istoriniai ir kultūriniai ryšiai

Sakartvelo ir Lietuvos istoriniai ir kultūriniai ryšiai

Lietuvos ir Škotijos istoriniai ir kultūriniai ryšiai iki XIX a.

Lietuvos ir Suomijos istoriniai ir kultūriniai ryšiai XIX–XX a.

Lietuva Švedijoje, Švedija Lietuvoje

Lietuvos ir Ukrainos istoriniai ir kultūriniai ryšiai XIX–XX a.

Lietuvos ir Vengrijos istoriniai ir kultūriniai ryšiai

Teksto funkcijų nustatymo programa – priemonė praktiškai įgyvendina originalią tekstų funkcijų nustatymo metodologiją, kuri pagrįsta moksliniu tyrimu. Tekstų funkcijų nustatymo metodas remiasi prielaida, kad tam tikrų labai dažnų lietuvių kalbos žodžių formų pasiskirstymas tekstuose ir statistiniai tekstų požymiai lemia tekstų funkcijas. Ši priemonė leidžia vartotojui be specialių kalbos analizės programų ištirti pasirinktą tekstą trimis lygmenimis: sudaryti žodžių dažnumų sąrašą,  gauti statistines teksto charakteristikas, patikrinti teksto prototipiškumą 6 funkcijoms.

Teksto funkcijų nustatymas