Vosyliaus Sezemano filosofija: savęs pažinimo ir estetinės patirties fenomenologija
Autorius: Dalius Jonkus
Leidykla: Vytauto Didžiojo universitetas, išleidimo metai: 2015
Monografija Vosyliaus Sezemano filosofija: savęs pažinimo ir estetinės patirties fenomenologija rašyta 2014–2015 metais, vykdant projektą Fenomenologija Vosyliaus Sezemano filosofijoje. Sezemano filosofija apmąstoma susiejant ją su XX a. pradžios filosofiniu kontekstu. Atskleidžiami Sezemano filosofijos ryšiai su fenomenologine filosofija, parodoma, kaip jis transformuoja neokantinę pažinimo teoriją. Nagrinėjamos objektyvuoto ir neobjektyvuoto žinojimo, savęs pažinimo, kultūros krizės, estetinės patirties problemos. Monografija skirta visiems besidomintiems Lietuvos filosofijos istorija ir fenomenologija.
Valia priešintis: paramilitarizmas ir Lietuvos karinio saugumo problemos
Autoriai: Vytautas Jokubauskas, Jonas Vaičenonis, Vygantas Vareikis, Hektoras Vitkus
Leidykla: Klaipėdos universitetas, išleidimo metai: 2015
Kolektyvinėje monografijoje analizuojama paramilitarizmo genezė, tiriama XX a. pirmosios pusės partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje patirtis (metodai, ideologija), jos pritaikymo galimybės Lietuvos valstybės kariniam saugumui užtikrinti XXI a.; analizuojamos atkurtosios Lietuvos Respublikos karinių pajėgų kūrimo aplinkybės, grėsmės valstybės saugumui, gynybos planavimas, įvardijami galimi karinių pajėgų ateities transformacijos scenarijai, nagrinėjamos paramilitarinių organizacijų panaudojimo valstybės gynybos sistemoje galimybės.
Lietuvių kalbos terminų automatinis atpažinimas ir apibrėžimas
Autoriai: Agnė Bielinskienė, Loic Boizou, Gintarė Grigonytė, Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė, Andrius Utka
Leidykla: Vytauto Didžiojo universitetas, išleidimo metai: 2015
Monografijoje pristatyti naujausi automatizuoto lietuvių kalbos terminų nustatymo ir apibrėžimo tyrimai. Tyrimai remiasi deskriptyviosios terminologijos ir tekstynų lingvistikos principais. Knygoje aprašyta, kaip buvo sudarytas specialusis švietimo ir mokslo tekstynas, kokiais metodais remiantis automatiškai nustatyti galimi terminai, kaip iš jų atsirinkti analizuotos srities terminai, kokia jiems būdinga struktūra, su kokiomis problemomis susidurta bandant automatiškai nustatyti terminų antraštines formas. Didelis dėmesys skirtas metodologijai aptarti, kaip pusiau automatiškai iš tekstyno nustatyti dalykinę informaciją apie terminus, kurią būtų galima panaudoti apibrėžtims sudaryti.
Lietuvos Didžioji kunigaikštytė XV-XVI a.: valstybių erdvės ir jos sričių samprata
Autorė: Laima Bucevičiūtė
Leidykla: Vytauto Didžiojo universitetas, išleidimo metai: 2015
Monografijoje pasakoja apie tai, kaip kaimynystė su kiekvienu politiniu dariniu keitė Lietuvos valstybės teritorinio audinio tekstūrą, veikė jos fizinių sienų raidą ir kaip šie procesai atsispindėjo XV–XVI a. mentaliniame valstybės žemėlapyje. Kokiu būdu be realiai egzistavusių sienų, jų nustatymo technikos ir technologijos, valstybės ribos egzistavo ir visuomenės sąmonėje.
Vytauto Didžiojo valdymo laikais pasiektas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos plėtros apogėjus dažnai apibūdinamas fraze – „valstybė nuo jūrų iki jūrų“. Šis romantizuotas valstybės erdvės suvokimo įvaizdis yra giliai įsirėžęs į istorinę atmintį, gyvas ir reikšmingas, tačiau kartu ir provokuojantis klausti, ką mes iš tiesų žinome apie svarbiausią Lietuvos valstybingumo požymį – jos teritoriją ir sienas?
Prieš aušrą
Autorius: Egidijus Aleksandravičius
Leidykla: Vytauto Didžiojo universitetas, išleidimo metai: 2015
XIX a. vidurio Lietuvos kultūrinis, visuomeninis gyvenimas neatskiriamas nuo Lietuvių tautinio atgimimo idėjų formavimosi procesų. Knygoje tarsi piešiami to meto Lietuvos kultūros veikėjų portretai. Analizuodamas Simono Daukanto, tapytojo Jono Zenkevičiaus aplinką, knygos autorius perteikia spalvingą XIX a. vidurio Lietuvos dailės (ir dailininkų) pasaulį. Nors dauguma knygos personažų yra meno pasaulio atstovai (M. Kulieša, A. Žametas-Žemaitis, F. Smuglevičius ir kt.), tačiau tai nėra eilinis biografijų sąvadas. Platus istorinis kontekstas atskleidžia ne tik sudėtingas iškilias asmenybes, bet ir visą XIX a. Lietuvos kultūrinę bei politinę situaciją.
Pirminio lietuvių kalbos ritmo dėsningumai
Autorė: Asta Kazlauskienė
Leidykla: Vytauto Didžiojo universitetas, išleidimo metai: 2015
Monografijoje nagrinėjamas neeiliuotos lietuvių kalbos ritmas. Analizuojamos akustinės garsinės kalbos ypatybės, galinčios atskleisti ritmiškumą. Siekiama išsiaiškinti, kuriai tipologinei kalbos ritmo grupei gali būti priskiriama lietuvių kalba, kas – kirtis ar skiemens trukmė – yra pagrindiniai ritmo rodikliai. Aiškinamasi, kas lemia neeiliuotos rašytinės kalbos ritmiškumą. Svarstomas klitikų vaidmuo rišliojoje kalboje. Aptariami metrinės fonologijos principai ir galimybės remiantis ja interpretuoti lietuvių kalbos ritmą.
Tautiniai naratyvai ir herojai Vidurio Rytų Europoje po 1989 m.
Autoriai: Egidijus Aleksandravičius, Kastytis Antanaitis, Tomasz Blaszczak, Moreno Bonda, Liudas Glemža, Andrea Grifante, Rūstis Kamuntavičius, Marius Sirutavičius, Andrius Švarplys, Leonas Tolvaišis
Leidykla: Vytauto Didžiojo universitetas, išleidimo metai: 2015
Kolektyvinę monografiją sudaro dešimties autorių mokslinės studijos, kurioms pagrindą davė Vytauto Didžiojo universitete atliktas plačios apimties tyrimo projektas „Vidurio Rytų Europa: nacionalinių naratyvų ir atminties politikos konstravimo procesų tyrimas (1989–1911)“. Išsamūs analitiniai mokslininkų darbai aprėpia ištisus įvairių Vidurio Rytų Europos tautų ir regionų istorijos, politinių, socialinių sanklodų periodus, inovatyviai pateikia gausias skirtingų tautinių naratyvų interpretacijas.
Etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje: XX a. 7 dešimtmetis – XXI a. pradžia
Autoriai: Romualdas Apanavičius, Eglė Aleknaitė, Eglė Savickaitė-Kačerauskienė, Kristina Apanavičiūtė-Sulikienė, Ingrida Šlepavičiūtė
Leidykla: Vytauto Didžiojo universitetas, išleidimo metai: 2015
Monografijoje apibendrinant 2011–2015 m. Vytauto Didžiojo universitete vykdyto projekto „Etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje: XX a. 7 deš. – XXI a. pr.“ tyrimo duomenis, atskleidžiamas istorinis folkloro sąjūdžių, prasidėjusių dar XIX a. pabaigoje, kelias, įvertinama tarpukario ir pokario stilizacija, šiuolaikinės jos tąsos būdai. Daug dėmesio skiriama stilizuotos ir autentiškos etninės muzikos nuo XX a. 7 dešimtmečio gaivinimui, analizuojami dainų ir šokių ansamblių, liaudiškų kapelų, šokių kolektyvų, folkloro ansamblių judėjimo ypatumai, naujos gaivinimo formos, ištiriamos etninės ir šiuolaikinės pramoginės muzikos sąsajos. Įvertinama visų judėjimo būdų organizacija ir vadyba, taip pat dalyvių vertybinės nuostatos, telkiantis į globalizacijos procesą ir jo poveikį šiuolaikinei visuomenei.
Vaikas lietuvių pasakose ir sakmėse: monografija
Autoriai: Jurgita Macijauskaitė-Bonda
Leidykla: Vilnius: Gimtasis žodis, išleidimo metai: 2015
Knygoje analizuojamas vaiko įvaizdis lietuvių pasakose ir sakmėse: stebuklingas kūdikio gimimas, vaikų santykiai su „anuo“ pasauliu ir mitinėmis būtybėmis, išmintingo vaiko paveikslas ir vaikų priežiūros problemos. Daugiausia dėmesio skiriama kūdikiams ir mažiems vaikams. Siekiant kuo išsamiau atskleisti nagrinėjamą temą, lietuvių folkloro tekstai gretinami ir su kitų mokslo sričių duomenimis. Fantastiniai pasakų ir sakmių motyvai glaudžiai susiję su realiu gyvenimu, todėl knygoje keliami klausimai padės pažinti senąjį lietuvių pasaulėvaizdį.