Istorija

„Išradimai ir naujos idėjos ateina nelauktai, kaip vagys naktį <…> šioje gadynėje neįmanoma dirbti rimti mokslo darbai, jei nėra tinkamų sąlygų, o viena iš tų sąlygų – gerai įrengti ir mokslo priemonėmis aprūpinti būstai“, – 1932 m. tvirtino VDU rektorius prof. V. Čepinskis.

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpis ir 1922-ieji žymi Kauno, kaip universitetinio miesto, gyvavimo pradžią. Lietuvos universitetas, kurtas lietuvių ir užsienio mokslininkų pastangomis, tapo skirtingų kultūrų, kalbų ir lietuviškumo ugdymo erdve. Kosmopolitiškos ir kartu tautiškos, pasauliui atviros visuomenės kūrimu Humanitarinių mokslų fakultete įtikėjo šveicarai Alfredas Sennas ir Juozas Eretas (pastarajam 1922 m. suteikta Lietuvos pilietybė), vokietis Horstas Engertas (1936 m. jis tapo Lietuvos piliečiu), Rusijos profesūra Levas Karsavinas, Ivanas Lappo, Suomijos pilietybę turėjęs Vosylius Sezemanas. Jie kartu su Juozu Tumu-Vaižgantu, Zenonu Ivinskiu, Mykolu Biržiška, Baliu Sruoga, Vladu Dubu ir kitais to meto šviesuoliais formavo modernios Lietuvos humanistikos mokslus ir idėjas pažįstančią bei puoselėjančią visuomenę.

„Bundanti Lietuva“ ir 1989-ieji: atkuriamas Vytauto Didžiojo universitetas ir taip tampa bendru Lietuvos ir užsienio lietuvių pranešimu akademiniam pasauliui, kad atgimęs universitetas grįžta į akademinę laisvę pripažįstančių ir ją ginančių pasaulio universitetų gretas. Rektoriaus inauguracinėje kalboje prof. Algirdas Avižienis pabrėžė šias vis dar aktualias VDU ateities gaires: „Po akademinės laisvės ir tobulumo siekimo visuose universiteto darbuose mūsų universitetui reikalinga ir trečioji savybė – tai yra vidinis universiteto tradicijų ugdymas ir tvirtas įsijungimas į pasaulinės universiteto šeimos gyvenimo tradicijas. Vytauto Didžiojo universiteto viduje siekiame kolegiškumo, tolerancijos skirtingoms pažiūroms, gilaus dėmesio mūsų tautos dvasios turtams ir nuoširdžių pastangų ugdyti protiniai ir etiniai subrendusį, sveiko kūno ir sveikos dvasios jauną žmogų.“

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto istorija susisieja ir pasikartoja, kviesdama gilintis į žmogaus, kultūros, literatūros, kalbos ir visuomenės esmę.