VDU įgyvendina projektą neapykantos kalbai nustatyti
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) įgyvendina projektą „Neapykantos kalbos ypatumai ir nustatymo kriterijai: Lingvistinė ir teisinė analizė (NK-KRITERIJAI)“. Šio projekto tikslas – atlikti integruotą teisinę-lingvistinę neapykantos kalbos raiškos ir nuosprendžių neapykantos kalbos bylose pagrindimo analizę bei parengti daugiasluoksnį neapykantos kalbos nustatymo kriterijų modelį, padedantį diferencijuoti tarp asmenį užgauliojančios kalbos ir prieš tapatybę nukreiptos neapykantos kalbos.
Nepaisant pastaruoju metu išaugusio neapykantos kalbos tyrimų masto, bandymų sukurti automatines NK atpažinimo sistemas ir įvairių NGO iniciatyvų, viena iš kertinių problemų išlieka neapykantos kalbos atpažinimo kriterijai, galintys padėti atskirti įžeidų turinį ir neapykantos kalbą. Kaip rodo skirtingų instancijų teismuose priimami skirtingi sprendimai ir pateikiamos skirtingos ekspertų išvados dėl to paties pasisakymo, Lietuvos teismų praktika neapykantos nusikaltimų bylose šiuo metu yra dar tik besiformuojanti, o neapykantos kalbos nustatymo praktikos – nenusistovėjusios. Moksliniai neapykantos kalbos tyrimai vis dar riboti (ypač rečiau vartojamų kalbų, tokių kaip lietuvių kalba atžvilgiu), o ypač stinga didesnės apimties sistemingų tyrimų ir holistinio (tarpdisciplininio) požiūrio į reiškinį.
Šis tyrimas yra pirmas sistemingas tarpdisciplininis (teisinis-lingvistinis) neapykantos kalbos tyrimas Lietuvoje. Nauja ir tai, jog tyrimas bus paremtas dviem duomenų tipais: iš viešosios erdvės surinktais komentarais ir teismo bylų medžiaga. Iki šiol nebuvo taikyta ir projekte planuojama daugiasluoksnė lingvistinė perspektyva, apimanti diskurso analizę, pragmatiką, kognityvinę lingvistiką, morfologiją ir sintaksę. Projekte bus analizuojama ir tiesmuka (angl. overt), ir užslėpta (angl. covert) neapykantos kalbos raiška. Pastarajai iki šiol lietuvių kalbos tyrimuose beveik nebuvo skirta dėmesio. Tokia daugialypė tarpdisciplininė prieiga nauja ir tarptautinėje plotmėje, tad rezultatai bus svarbus indėlis ir į tarptautinius NK tyrimus.
Tyrimo pagrindu bus parengta neapykantos kalbos ypatumų analizė, neapykantos kalbos tyrimų metodologija ir išsamus neapykantos kalbos nustatymo kriterijų modelis.
Tikimasi, jog parengtas kriterijų modelis pirmiausia bus pritaikomas atliekant neapykantos kalbos analizę ikiteisminio tyrimo metu, taip pat gali būti aktualus ir tobulinant automatinio neapykantos kalbos nustatymo įrankius bei bus svarbus plačiajai visuomenei skatinant teisinį visuomenės švietimą. Kaip rodo apklausų rezultatai, didelė visuomenės dalis vis dar yra itin pasyvi neapykantos kalbos atžvilgiu, nėra linkusi pranešti apie pastebėtus jos atvejus, nežino, kaip ją atpažinti, kada, kaip ir kur pranešti su ja susidūrus (žr. „Vilmorus“ Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa 2021; ŽEIT ataskaita 2023), tad tikimasi, kad šis projektas prisidės ir prie didesnio visuomenės sąmoningumo bei aiškesnių kriterijų, kuriais būtų galima vadovautis.
Projekto partneriai: Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Projekto įgyvendinimas:
Projekto pradžia: 2024-09-01; Projekto pabaiga: 2027-08-31
Projekto biudžetas: 197 688,60
Mokslo kryptis: H 004 Filologija, S 001 Teisė
Projektą remia Lietuvos mokslo taryba (MIP Mokslininkų grupių projektai, Kvietimo Nr. MIP13).
