Užsienio filologijos studijų programose – keturios gimtakalbės stažuotojos
Ne vienerius metus HMF Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedra aktyviai bendradarbiauja su Italijos, Prancūzijos, Kanados, Vokietijos ir kitų šalių ambasadomis Lietuvoje, Prancūzų institutu, Italų kultūros institutu, Goethe’s institutu Lietuvoje, daugeliu Europos ir pasaulio universitetų. Šis bendradarbiavimas atveria tarptautinių studijų, mainų ir stažuočių galimybes Italistikos ir romanų kalbų, Anglų filologijos, Frankofonijos šalių kalbos ir kultūros, Vokiečių kalbos ir komunikacijos bakalauro studijų programos studentams. Bendradarbiaudamos su diplomatinėmis užsienio šalių atstovybėmis Lietuvoje katedroje vykdomos studijų programos kasmet sulaukia Italijos, Prancūzijos, Vokietijos vyriausybių deleguotų stažuotojų.
Nuo šių mokslo metų pradžios Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedroje dirba net keturios gimtakalbės stažuotojos, pasirengusios dalintis savo gimtosios kalbos mokėjimu, inovatyvios didaktikos įgūdžiais su VDU studentais. Jaunatviško entuziazmo kupinos stažuotojos: Alba Rosa Mennillo ir Elena Sofia Ferretti iš Italijos, Elise Vielles iš Prancūzijos ir Anita Obenaus iš Vokietijos, – moko studentus prancūzų, italų ir vokiečių kalbos fonetikos, savo šalies kalbos ir kultūros ypatumų. Ne viena iš stažuotojų, tarkime, iš Prancūzijos atvykusi Elise Vielles, yra prancūzų kalbos užsieniečiams dėstymo specialistė (pranc. FLE).
Kilusi iš Burgundijos regiono ir bakalauro studijose studijavusi kino meną Lille universitete, Prancūzijoje, Elise Vielles magistrantūros studijose pasuko mokomojo dalyko (prancūzų kalbos) pedagogikos užsieniečiams keliu. Šį pasirinkimą, kaip teigia pati Elise, lėmė tai, kad po bakalauro studijų trejus metus ji dirbo socialinį-kultūrinį darbą su benamiais, imigrantais ir skubios socialinės pagalbos linijoje 115. Matydama socialinėje atskirtyje atsidūrusius žmones ir jų sunkumus Elise suprato, kad „tik geras prancūzų kalbos mokėjimas gali jiems padėti integruotis į prancūzų visuomenę“. Taip jos gyvenime atsirado Artois universitetas ir prancūzų kaip užsienio kalbos dėstymo magistrantūros studijos.
Kiek kitoks kelias į Vytauto Didžiojo universitetą atvedė iš Vokietijos atvykusią ir daug kalbų mokančią stažuotoją Anitą Obenaus. „Esu gimusi Vokietijos pietuose, užaugau 2000 žmonių kaime netoli Štutgarto. Netoli mano gimtosios vietos yra Švarcvaldo gamtos parkas. Mokykloje mokiausi anglų, prancūzų ir ispanų kalbų. Baigusi mokyklą, metus praleidau Peru, dirbau savanorių projekte. Ten sutikau kečua kalba kalbančių žmonių, pradėjau mokytis kečua kalbos, ir man buvo labai įdomu mokytis šios kalbos, kuri nėra panaši į mokyklose dažniausia mokomas kalbas“ – sklandžia lietuvių kalba pasakoja Anita. Daugelis turbūt norėtų sužinoti, iš kur Anitos gyvenime atsirado lietuvių kalba ir Lietuva. Stažuotoja jums atsakytų, kad įstojusi į Frankfurto prie Maino Goethe’s universitetą, tada ji nė žodžio nesuprato lietuviškai, bet vieną dieną nuėjo į lietuvių kalbos kursus, kuriuos jos universitete vedė iš Lietuvos atvykusi dėstytoja. „Buvo labai smagu pažinti Lietuvą ir susipažinti su kitais lietuvių kalbą pasirinkusiais studijuoti studentais iš daugelio šalių. Iki šiol dar niekada nesu buvusi tokiame šaltame regione kaip Lietuva. Kadangi norėjau geriau išmokti lietuvių kalbos, nusprendžiau studijuoti Baltų kalbotyrą kaip gretutinių studijų programą savo universitete. Be įprastų lietuvių kalbos kursų, taip pat lankiau bendrosios baltų lingvistikos, senosios lietuvių kalbos ir truputį mokiausi latvių kalbos. Studijų metu turėjau dar keletą progų apsilankyti Lietuvoje ir susipažinti su lietuviais, pavyzdžiui, dalyvauti vertimo dirbtuvėse su lietuvių autoriais. Kelis kartus teko ir privačiai atvykti į Lietuvą. Kartą, kai viešėjau vienoje šeimoje, gyvenančioje netoli Alytaus, buvome nuvykę į Kuršių neriją, kuri man pasirodė labai graži. Apskritai man labai patinka Lietuvos gamta” – dalinasi savo patirtimi stažuotoja Anita, parašiusi ir apgynusi baigiamąjį magistro darbą Frankfurto prie Maino Goethe’s universitete apie lietuvių kalbos evidencialumo kategoriją.
Stažuotojos Anita Obenaus ir Elise Vielles (J. Petronio nuotr.)
Visos keturios katedros stažuotojos profesionaliai studijavo ar ir toliau studijuoja savo gimtąją kalbą, ir kiekviena siekia išmokti kuo daugiau naujų kalbų, pažinti nepažintų kultūrų. Kaip tik šiuo keliu eina italų, prancūzų, anglų ir vokiečių filologijos studijas pasirinkę VDU studentai. Mokytis italų kalbos ir kultūros Italistikos ir romanų kalbų bakalauro studijų programos studentams padeda dvi stažuotojos iš Italijos. Kartu su programoje dirbančiais dėstytojais jos dėsto italų kalbą, kultūrą, gramatiką ir Viduržemio jūros regiono istoriją. Viena iš stažuotojų Alba Rosa Mennillo su studentais dirba nuo 2020–2021 mokslo metų pavasario semestro. Baigusi anglų ir rusų filologijos bakalauro studijas ir šiuo metu studijuojanti kalbotyrą ir užsienio kalbų didaktiką, stažuotoja Alba Rosa maloniai stebisi VDU dėstytojų taikomais pažangiais kalbų dėstymo metodais: „Lietuvių studentai, pasirinkę studijuoti italistiką, tiesiog panardinami į kalbą: studijų dalykai dėstomi vien italų kalba (remiantis CLIL metodologija), suteikiama galimybė kasdien išmokti naujų kalbos dalykų ir juos praktiškai įsisavinti. Anksčiau aš pati studijuodama užsienio kalbas buvau pratusi klausytis paskaitų, kurių metu daugiausia gilinamasi į tam tikras knygose aprašytas temas ir neieškoma naujų dėstymo metodų. Kai atvykau į VDU, man pirmą kartą pasitaikė proga praktiškai vesti paskaitas pagal tas teorijas, kurias buvau studijavusi užsienio kalbų didaktikos paskaitose. Nepaisant to, jog paskaitos VDU irgi remiasi dalykinių vadovėlių medžiaga, mokantis gramatikos taisyklių nuošalyje nepaliekami įvairūs italų kultūros ypatumai. Be to, prireikus pateikiami italų ir lietuvių kalbų palyginimai, pavyzdžiui, veiksmažodžio mancare[1] atveju, kai kalbinės išraiškos konstrukcija italų ir lietuvių kalbose skiriasi“, – dalinasi savo pedagoginio darbo patirtimi stažuotoja Alba Rosa Mennillo.
Stažuotojos Alba Rosa Mennillo ir Elena Sofia Ferretti (J. Petronio nuotr.)
Italistikos ir romanų kalbų studijų programos studentai turi ir antrąją gimtakalbę stažuotoją – Eleną Sofią Ferretti, atvykusią į VDU pagal Erasmus + stažuočių mainų programą. Iš Italijos, Trento kilusi stažuotoja šiuo metu studijuoja vertimą raštu ir žodžiu Mainco universitete Vokietijoje, mokosi vokiečių ir rusų kalbų. Atlikdama stažuotę VDU, kartu su programos dėstytojais ji dalyvauja įvairiose praktinės veiklose. Elena Sofia džiaugiasi galėdama vesti vokiečių ir italų kalbos vertimo seminarus, kalbėti apie italų kultūrą. „Esu atsakinga ir už neseniai atgimusio italų kalbos ir kultūros klubo Club Leonardo da Vinci – La Rinascita veiklas ir jo sklaidą socialiniuose tinkluose,“ – pasakoja stažuotoja iš Italijos.
Visos keturios katedroje dirbančios stažuotojos taiko naujus užsienio kalbų dėstymo metodus ir siekia, kad užsienio filologijos studijas pasirinkę studentai kuo lengviau ir geriau išmoktų studijuojamą kalbą ir praktiškai įgyvendintų programose numatytą daugiakalbystės siekį.
Parengė Aurelija Leonavičienė ir Jurgita Macijauskaitė-Bonda
[1] Liet. k. – trūkti. Italų kalboje šis veiksmažodis dažnai vartojamas norint išreikšti ilgesį. Pvz.: tu mi manchi (pažodžiui – tu man trūksti) – aš tavęs ilgiuosi. (stažuotojų pasisakymus iš italų kalbos vertė Karolina Klein ir Evelina Gudukaitė).