Šviesos ir drąsos linkėjimai mūsų kaimynei Latvijai!

2022 m. gegužės 4 d. kaimyninė Latvijos Respublika šventė nepriklausomybės atkūrimo 30-ąsias metines. 2022-iais yra minimos ir Latvijos Respublikos Konstitucijos 100-osios metinės – šių jubiliejinių sukakčių proga VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Letonikos centras organizavo universiteto bendruomenės ir Kaune gyvenančių bei studijuojančių latvių susitikimą su Daugpilio universiteto dėstytojais Andriu ir Ingrida Kupšanais.

Šiandien, kai Europos tautų siekis savarankiškai rūpintis savo šalių gerove ir saugia ateitimi yra išbandomas krauju, melu ir provokacijomis, yra ypač svarbu grįžti prie pamatinių valstybės ir žmogaus vertybių, įsisąmoninti savo asmeninės atsakomybės bei pareigos savo šaliai reikšmę. Ne mažiau svarbus yra ir solidarumas su panašias rizikas patiriančiomis kaimyninėmis šalimis ir strateginiais partneriais. Mūsų universitete  bendradarbiavimo su latviais tradicija puoselėjama nuo pat jo įkūrimo – vienas jo atramų ir latvistinių dalykų dėstytojų buvo latvių tautybės profesorius Eduardas Volteris, tarpukariu universiteto bendruomenė buvo aktyviai įsijungusi į lietuvių ir latvių vienybės draugijų veiklą, universitete veikė latvių studentų korporacija „Sidrabenia“. Atkūrus universitetą, profesoriaus Alvydo Butkaus dėka čia buvo įsteigtas Letonikos centras, plėtojantis ryšius su Latvijos švietimo, mokslo ir kultūros institucijomis, bendradarbiaujantis su Lietuvos ir Latvijos diplomatinėmis atstovybėmis.

Daugpilio dėstytojai yra dažni mūsų universiteto svečiai, skaitantys paskaitas studentams, pasidalinantys patirtimi su darbuotojais.  Šventinėje popietėje DU Istorijos katedros lektorius A. Kupšanas susirinkusiems priminė šalies nepriklausomybės paskelbimo ir atkūrimo aplinkybes, supažindino su svarbiausiais šalies dokumentais. Anot lektoriaus, 1922 m. vasario 15 d. priimta ir tų pačių metų lapkričio 7 d. įsigaliojusi pirmoji Latvijos Respublikos Konstitucijos dalis nustatė pamatinius valstybės veikimo principus, į kuriuos buvo orientuojamasi ir 1990 m. gegužės 4 d., kai buvo pasirašyta Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo deklaracija, taip pat ir 1991 m. rugpjūčio 21 d., kai buvo priimtas konstitucinis įstatymas „Dėl Latvijos Respublikos valstybės statuso“. Per 30 nepriklausomos valstybės metų svarbiausias valstybės dokumentas – Satversme – buvo šiek tiek koreguojamas ir pildomas, o šiuo metu jį sudaro 8 skirsniai ir 116 straipsniai.

DU Latvių literatūros ir kultūros katedros docentė dr. I. Kupšanė supažindino su ryškiausiomis ir įtakingiausiomis XX a. tarpukario asmenybėmis. Viena jų – Latvijos spaudos karaliene tituluojama žurnalistė ir leidėja Emilija Benjaminia (1881–1941), tarpukariu labai populiaraus laikraščio „Jaunākās ziņas“ (‘naujausios žinios’) ir žurnalo „Atpūta“ (‘poilsis’) redaktorė, įvairių inteligentijos susibūrimų, labdaros akcijų organizatorė. Ji ir jos vyras Antonas Benjaminis garsėjo Rygoje rengiamomis spaudos puotomis, į kurias susirinkdavo žurnalistai,  politikai ir diplomatai. E. Benjaminios gyvenimo istorija ir įtaka to meto visuomenei jaudina ne vieną šiuolaikinį kūrėją – 2005 m. žinoma latvių rašytoja Laima Kota sukūrė romaną „Mīla. Benjamiņa“, 2021 m. įvyko šešių serijų vaidybinio filmo „Emilija. Latvijas preses karaliene“ premjera, Latvijos teatruose pastatyta ir įvairių draminių interpretacijų.

Latvių kultūros naujienas bei politikos aktualijas popietės dalyviai aptarė prisijungdami prie Latvijoje populiarinamos Baltosios staltiesės šventės (Baltā galdauta svētki) tradicijos. Jos iniciatoriai ragina gegužės 4-ąją viso pasaulio latvius susiburti šeimos, draugų, kaimynų rate ir pasidalinti savo mintimis apie tai, kas jiems yra Latvija, kas jie yra vienas kitam ir apie ką svajoja. Šia proga savo draugams, kolegoms ir visai Latvijai VDU Letonikos centras linkėjo ir linki laisvės ir drąsos kurti pačią šviesiausią ateitį.