Sugrįžus iš klajonių piliakalnių papėdėmis…
VDU studentų kūrybinė grupė Declamationes (vadovė prof. Irena Buckley) gruodžio 1 d. pakvietė į programos „Piliakalnio papėdėje. Istorijos dabartis“ baigiamąjį vakarą. Studentai, ruošdamiesi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir minėdami Piliakalnių metus, renginio metu parodė sukurtą dokumentinį filmą apie tai, kaip keliavo piliakalnių papėdėmis ieškodami Lietuvos istorijos ir jos sąsajų su dabartimi. Kartu studentai tarsi siekė supilti piliakalnį savyje ir kituose.
Programa „Piliakalnio papėdėje. Istorijos dabartis“ – nepilnus metus vykdytas projektas, kurio metu studentai keliavo po Lietuvos miestelius, lankė piliakalnius, kultūros centruose rodė poetinį reginį „…šviesa nuo Kernavės piliakalnio“. Su vietos žmonėmis surengti pokalbiai: svarstytos istorijos ir dabarties sąsajos, piliakalnio reikšmė šių dienų žmogui, ieškota ženklų, atskleidžiančių savitą vietos dvasią, regiono tapatybę, kalbėta apie Tėvynės sampratą. Studentų programa skatino pažvelgti į kultūrinį paveldą, kelti klausimus apie tai, kokie istoriniai pasakojimai gali būti aktualūs šiandien stiprinant tautinę savimonę. Piliakalnis šiame lauke suvoktas kaip Lietuvos istorijos metonimija. Išvykų metu įrašinėti pasakojimai bei kaupta įvairi vaizdinė medžiaga, sutalpinta į dokumentinį filmą „Piliakalnio papėdėje“.
Baigiamojo vakaro metu studentai šiltai dalinosi įvairiais pamąstymais, nusileidus nuo piliakalnio. Vieniems išvykų ir susitikimų su bendruomenėmis metu buvo labai svarbus bendravimas, užsimezgęs ryšys, atliekant poetinį reginį, kartu dainuojant, kiti džiaugėsi galimybe tobulinti retorikos žinias, trečius maloniai nustebino unikalūs miestelių statiniai, gamtos sukurti objektai ten, kur dar niekada nebūta, – tai paskatino daugiau pažinti savo kraštą. Prisiminta, kaip šiltai nuvykusieji būdavo sutinkami vietos bendruomenėse, kokie malonūs ir vaišingi buvo žmonės. Studentai džiaugėsi, jog aplankytose vietose atsiranda iniciatyvių žmonių, kurie saugo protėvių palikimą, kuria ir dosniai dalinasi žiniomis, patirtimi.
Vakaro metu studentai kalbėjo apie universitetinių studijų formas. Į savo veiklą jie žvelgė, kaip į darbo auditorijose tąsą. Kelionės po Lietuvą leido bent trumpam atitrūkti nuo dažnai gana siaurų akademinių problemų, išgirsti, kas rūpi žmonėms, gyvenantiems toliau nuo didžiųjų centrų, pasitikrinti, kiek studijuojami dalykai aktualūs šiems žmonėms. Tokia veikla atspindi pačio studijavimo universitete prasmę – kuriama erdvė, kur laisvanoriškai susiburia skirtingų interesų ir pomėgių žmonės, norintys dalintis savo mintimis su kitais, turintys smalsumo įgyti naujų žinių.
Vakaro metu nuskambėjo mintis, jog universitete svarbu ugdyti kūrybiškumą, ieškoti įvairių žinių gilinimo būdų. Puiki „vaizdingoji“ studijų forma yra teatras, sceninė raiška, retorinių įgūdžių lavinimas. Neįkainojama parirtis, įgyta mokantis būti „žmogumi su kamera“, rašant filmo scenarijų, montuojant surinktą medžiagą.
Kopiant į skirtingus piliakalnius dažnai mąstyta ir apie kalno semantinę reikšmę. Todėl simboliška, kad Antikos pasaulio žinovas, dėstytojas Sigitas Lūžys vakaro metu pagilino turėtą supratimą ir atvėrė akiratį „nuo piliakalnio – iki Olimpo ir piramidžių“. Studentų veiklą dėstytojas įvardijo kalnu, kurio, kaip ir kitų aukštesnių dalykų, reikia siekti.
Grupės „Declamationes“ studentai nuoširdžiai dėkoja savajam universitetui, visiems žmonėms, kurie prisidėjo prie sėkmingų kelionių ir programos įgyvendinimo.
Teksto autoriai – Milda Gineikaitė, Martynas Butkus
Nuotraukos – Jono Petronio
