Projektas „16 dienų dėkingumo“: 15 diena

15 diena. Lietuvių žingsniai Kyjivo universitete.

Na sustokime čia akimirkai, iki rytojaus dar turime šiek tiek laiko, nes, pasirodo, Maironis nebuvo vienintelis lietuvis, studijavęs Kyjivo Šv.Vladimiro universitete. Šiandien prisiminsime dar du. Taigi, pirmasis buvo Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954), būsimasis prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius ir politikas, atvykęs studijuoti į Kyjivą. Tuomet jam buvo vos dvidešimt dveji, bet jis jau buvo tvirtai apsisprendęs, kad kunigystė – ne jo pašaukimas, todėl 1904 m. įstojo į Kyjivo universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Tačiau kitais metais jis buvo priverstas persikelti į Lvivą, kai 1905 m. dėl revoliucijos universitetas buvo uždarytas. Jis baigė filologijos studijas Lvive, bet 1908 m. grįžo į Kyjivą, kur už darbą „Indoeuropiečių protėvynė“ (Индоевропейская прародина) pelnė aukso medalį. Jo paprašė likti universitete ir pasirengti profesoriaus pareigoms, tačiau V. Krėvė-Mickevičius atsisakė. 1913 m. jis trečią kartą grįžo į universitetą ir apgynė kalbotyros magistro darbą apie Budos ir Pratjekabudos vardų kilmę. Tačiau tai buvo paskutinis kartas, kai jis lankėsi Kyjive, nes netrukus prasidės Pirmasis pasaulinis karas ir nauji iššūkiai, kurie privers jį imtis kitos veiklos.

Tačiau dėl to paties Pirmojo pasaulinio karo įvykių jau kitam lietuviui – Antanui Merkiui (1887–1955), kariškiui ir valstybės veikėjui, Lietuvos krašto apsaugos ministrui, Lietuvos vyriausybės vadovui, laikinai einančiam Lietuvos prezidento pareigas (1940 m.) ir Kauno miesto burmistrui (1933–1939 m.), 1918 m. teko baigti Kyjivo universiteto Teisės fakulteto eksterno kursą. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis tarnavo carinės Rusijos kariuomenėje Rumunijos fronte, kur susipažino su ukrainiečių nacionaliniu judėjimu ir matė, kaip rusų kariuomenės daliniai buvo ukrainizuojami. Tad visai įmanoma, kad jau būdamas pažįstamas su ukrainiečiais, jis aktyviai rėmė prezidento Antano Smetonos bendradarbiavimo politiką su Ukrainos nacionalistų organizacija (OUN), kurios lyderiui Eugenijui Konovalecui buvo išduotas Lietuvos piliečio pasas. Šis pasas buvo saugomas 1917–1921 m. Ukrainos revoliucijos muziejuje, į kurį nuvyksime rytoj (šiandien jis dėl karo yra paslėptas). Deja, Antano Merkio, kaip ir daugelio ukrainiečių nacionalinio judėjimo lyderių, likimas sovietų okupacijos metais buvo sunkus. 1940 m. jis buvo suimtas ir išvežtas į Rusiją, kur daug metų praleido kalėjime ir mirė.

Šiandien Kyjivo universitetas palaiko plačius ryšius su Lietuva. 1994 m. Lietuvos prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui buvo suteiktas garbės daktaro vardas. Taip pat daug žymių Lietuvos mokslininkų buvo (ir, tikiuosi, bus) dažni svečiai konferencijose ir apskritojo stalo susitikimuose, skaitė paskaitas, pristatinėjo knygas, o kartu vaikščiojo po Kyjivą.

Dr. Ruslana Martseniuk

Fotografijos: dr. Ruslana Martseniuk, prof. dr. Jonas Vaičenonis