Prisimenant Lietuvos istorikų suvažiavimą

Lietuvos istorikų suvažiavimas 2017

2017 m. rusėjo 14–16 dienomis Kaune įvyko jau 4-asis Lietuvos istorikų suvažiavimas, skirtas 100-osioms Lietuvos valstybingumo atkūrimo metinėms.

Suvažiavimo tema – Vasario 16-osios Lietuva: pirmtakai ir paveldėtojai – sulaukė didelio istorikų dėmesio. Renginyje dalyvavo apie 150 istorijos mokslo atstovų iš Lietuvos ir užsienio šalių, paklausyti įdomių pranešimų rinkosi ir studentai bei istorijos mokytojai, atvykę iš įvairių Lietuvos vietų.

Renginio organizacinio komiteto pirmininkas, VDU Istorijos katedros profesorius, Jonas Vaičenonis pabrėžė, jog reikšmingame nacionalinio masto renginyje tikimasi vaisingų diskusijų aktualiais istorijos, politikos ir visuomenės raidos klausimais bei dėmesio sutelkties į priežastis, Lietuvą atvedusias į Vasario 16-ąją. Anot istoriko, neįprastai svarbu svarstyti ir tuometinės Lietuvos įtaką šiandieninei Kovo 11-osios Lietuvai.

„Kaunas 2022 metais taps Lietuvos kultūros sostine, tačiau šiandien Kaunas – Lietuvos istorikų sostinė“, – sveikinimo kalboje pabrėžė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas bei Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto pirmininkas prof. Rimvydas Petrauskas.

Abejoti istoriko žodžiais nebuvo pagrindo. Didelio dėmesio sulaukė jau pirmąją renginio dieną skaitytas svečio iš Vokietijos, Hamburgo universiteto profesoriaus, Joachimo Tauberio plenarinis pranešimas „atstatanti nepriklausomą … Lietuvos valstybę“. Lietuvos Tarybos reikšmė po 100 metų“ ir įkandin jo sekusi Lietuvos istorijos instituto direktoriaus dr. Rimanto Miknio moderuota mokslinė diskusija: „Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 metais: politinis stebuklas ar visuomenės brandos vaisius“. 

Progų svarstyti svarbiausią Suvažiavimo temą buvo daug. Rugsėjo 15 dieną VDU Mažojoje salėje diskutuota apie Vasario 16-osios ištakas, lėmusias Lietuvos ir lietuvių visuomenės modernėjimą. Popietinėje sekcijoje “Baltijos šalių istorijos XX amžiuje: palyginimai ir skirtumai” taip pat buvo aktualizuota 1918 metų data politinės geografijos ir Baltijos šalių regiono kontekste.

Tris dienas VDU Didžiojoje ir Mažojoje salėse, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje bei keletoje auditorijų mokslininkai dalinosi savo įžvalgomis ir aktyviai diskutavo. Pranešimus skaitė pripažinti Lietuvos istorikai ir istorijos tyrinėtojai iš kitų šalių, tarp jų –M. Koperniko universiteto (Lenkija) profesorius, VDU garbės daktaras, Waldemaras Rezmeris, Kijevo nacionalinio T. Ševčenkos universiteto (Ukraina) mokslininkas Andrii Rukkas, Talino universiteto (Estija) tyrinėtojas dr. Magnus Ilmjärv ir kiti.

Daug dėmesio sulaukė Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų istorinės antropologijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir gamtos tematiką atskleidžiantys istorikų – Rimvydo Petrausko, Mintauto Čiurinsko, Jolitos Sarcevičienės, Aistės Paliušytės, Tamaros Bairašauskaitės, Deimanto Karvelio, Raimondos Ragauskienės, Aivo Ragausko, Liudo Glemžos ir kitų – pranešimai. Klausytojai turėjo progos išgirsti apie Lietuvos valstybingumo praradimo II-ojo pasaulinio karo metu peripetijas, įsitraukti į diskusijas apie Lietuvos laisvės kovų istoriją, kartu su mokslininkais svarstyti Baltijos šalių istorijų sankirtas, sovietmečio atminčių, kolektyvinių tapatybių, istoriografijos ir istorijos politikos bei diasporos ir kitas temas.

Renginio uždarymo dieną įvyko baigiamoji diskusija „Pasakojimas apie dvi Lietuvas“, kurią moderavo VDU Istorijos katedros doktorantas Simonas Jazavita. Pokalbyje dalyvavę mokslininkai – Kastytis Antanaitis, Aurimas Švedas, Simonas Strelcovas, Vytautas Jokubauskas ir Violeta Davoliūtė-Opgenorth – akcentavo Vasario 16-osios Lietuvos pirmtakų ir jos paveldėtojų svarbą, įvairiais rakursais lygino Vasario 16-osios Lietuvos ir Kovo 11-osios Lietuvos istorinę būtį, ieškojo tęstinumo jungčių ir skirtybių.

Mintimis apie renginį dalinosi Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros dr. Laima Bucevičiūtė.