MINIME LATVIJOS NEPRIKLAUSOMYBĖS DIENĄ

Lapkričio 18-oji – Latvijos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo diena. Šia proga VDU HMF Letonikos centras kviečia apsilankyti knygų parodoje „Mūsų kaimynė Latvija: de facto, de jure, vakar, šiandien, rytoj“ (Prof. L. Donskio skaitykla, V. Putvinskio g. 23). Parodoje eksponuojamos knygos, žurnalai pristatantys Latvijos istoriją ir dabartį, tautosaką, etnografiją, literatūrą, kalbą. Paroda veiks iki 2021 m. gruodžio 1 d.

2021-ieji metai Latvijos Respublikos gyvenime paženklinti svarbiomis jubiliejinėmis istorinių įvykių sukaktimis ir naujais valstybiniais nutarimais, padedančiais saugoti nacionalinį šalies savitumą ir vystyti nacionalinę kultūrą. Šiemet Latvija mini ne tik Latvijos pripažinimo de jure 100-metį, narystės Tautų Sąjungoje sukaktį, narystės Jungtinių tautų organizacijoje 30-metį, bet diegia ir naujas tradicijas – 2021 m. minėtinų Latvijos švenčių dienų sąrašą papildė Valstybinės kalbos diena (spalio 15 d.), kuria siekiama atkreipti dėmesį į latvių kalbos apsaugos, populiarinimo ir vartojimo viešajame gyvenime svarbą.  Be to, šiais metais minime ir Lietuvos istorijai svarbią datą – Lietuvos-Latvijos sienos konvencijos pasirašymo šimtmetį.

Latvijos nepriklausomybės dienos proga kviečiame pažiūrėti ir latvių vaidybinį filmą „Lačplėsis“ (1930), pasakojantį Latvijos valstybės tapsmo istoriją. Ši nespalvota ir begarsė kino juosta ženklina ir latvių kino istorijos pradžią, filme panaudoti ir dokumentiniai kadrai, jis yra įtrauktas į Latvijos kultūros kanoną. Mus, lietuvius, intriguoja ir tai, jog šį filmą kūrė lietuvių kilmės režisierius Aleksandras Rusteikis (1882 01 01, Ryga – 1958 02 27, Jūrmala).

Filme asmens ir tautos laisvės siekis perteikiamas keliose meninėse plotmėse, kuriose gretinami XIII a. ir XX a. pradžios įvykiai, kuriama paralelė tarp latvių nacionaliniu epu tapusio Andrėjaus Pumpuro (Andrejs Pumpurs) poemos „Lačplėsis“ (1888) herojų – galiūno Lačplėsio, jo mylimosios Laimduotos, išdaviko Kangaro, blogio įsikūnijimo Juodojo riterio – ir XX a. pradžios latvių tautos ir jos priešų tipažų. Lačplėsio ir Laimduotos dvasia atgimsta laisvės gynėjo Janio Vanago ir jo mylimosios Mirdzos Saulytės personažuose. Latvių laisvės siekis brandinamas per carinės Rusijos represijas po 1905 m. įvykių, per Pirmojo pasaulinio karo išbandymus 1914-iais, išsivadavimo iš bermontininkų kovas 1919 m. Abejose plotmėse pasirodo senovinė segė – Latvijos dvasios simbolis, kurio negali sunaikinti joks priešas.

Apsveicam latviešus Latvijas Republikas proklamēšanas dienā!