Kam reikalinga leidyba studijose „Lietuvių filologija ir leidyba“

Pastaraisiais metais galima matyti vis plačiau pritaikomas lietuvių kalbos žinias. Seniau lietuvių kalbą išmanantys asmenys buvo neatsiejama redakcijų, leidyklų dalis, o dabar, pasižvalgius darbo skelbimus, matyti, kad asmens, gerai išmanančio lietuvių kalbos rašybą, stilių, literatūrą reikia tiek įmonių rinkodaros, reklamos, pardavimo skyriams, tiek elektroninių svetainių, parduotuvių kūrėjams bei jų savininkams, tiek daugeliui situacijų vykdant kūrybinius projektus, pavyzdžiui, organizuojant renginius, įrašant vaizdo tinklaraščius (angl. blog) ar tinklalaides (angl. podcast), vedant seminarus ar paskaitas visuomenei.

Tą patvirtina kartu su vyru įmonę UAB „Elmitra“ įkūrusi VDU Lituanistikos katedros lektorė dr. Agnė Blažienė: „Nesuklysiu pasakiusi, kad šiuo metu yra ypač didelis poreikis darbuotojų, gebančių ne tik sukurti tekstą, bet ir jį apipavidalinti. Kitaip pasakius, didele vertybe organizacijoje tampa darbuotojas, kuris ne tik geba sukurti taisyklingą, tikslinei auditorijai suprantamą tekstą, bet ir turi žinių, kaip padaryti, kad tekstas, šriftas ir vaizdinė medžiaga derėtų. Vaizdinė medžiaga neretai būna prekės ar paslaugos nuotrauka, kartais kokia naudojimosi schema, tad būna labai džiugu, kai tekstą rengiantis asmuo paveikslą iš karto įkomponuoja į tam tikrą teksto vietą, sustumdo tekstą kaip reikia, sugalvoja paveikslui pavadinimą. Arba ne tik sukuria tekstą, pavyzdžiui, apie įmonės veiklą ar prekę, bet ir geba tą tekstą įkelti į interneto svetainę. Taip pat ne tik parengia tekstinę prekės naudojimosi instrukciją, bet ir tą tekstą parengia leidybai, tai yra parenka tinkamą šriftą, išdėsto tekstą ir nuotraukas, parenka spalvas ir kt. Dažnai taip parengtas tekstas yra tiesiog spausdinamas pačioje įmonėje, jeigu jis skirtas vidiniam įmonės naudojimui arba įmonė nėra linkusi išleisti daug pinigų maketavimui, dizainui, spausdinimui. Tokiu būdu nereikia naudotis leidyklų, reklamos agentūrų paslaugomis, taigi įmonė sutaupo“.

„Atsižvelgiant į tokią lietuvių kalbos ir literatūros žinių pritaikymo rinkoje kaitą, į tai, kad yra didelis ne tik teksto kūrimo, bet ir to, kad tas pats asmuo gebėtų parengti tekstą spaudai, poreikis, kilo būtinybė praplėsti Vytauto Didžiojo universitete dėstytą studijų programą Lietuvių filologija. Greta kalbos, literatūros dalykų mokoma studentus tekstą parengti spaudai, leidybai, elektroninėms prieigoms (svetainėms, žaidimams, išmaniosioms programėlėms ir kt.). Šie pokyčiai paskatinto atnaujinti ir studijų programos pavadinimą, taigi nuo 2014 m. Vytauto Didžiojo universitete atsirado Lietuvių filologijos ir leidybos studijos“, – sako programos komiteto pirmininkė prof. dr. Dalia Kuizinienė.

Paprašytas papasakoti, ko studentai išmoksta su leidyba susijusiuose dalykuose, juos dėstantis VDU Šiuolaikinių menų katedros lektorius Augustinas Balaišis teigia, kad: „leidybos dalykų tikslas, visų pirma, yra susipažinti su teoriniais teksto paruošimo leidybai principais, kad studentai, studijų metu pramokę dirbti Adobe Illustrator, Indesign, Photoshop programomis, įgytas teorines žinias pritaikytų praktiškai. Savaime suprantama, kad leidybinis darbas nemažai priklauso nuo turimos įrangos (kompiuterio programų, spausdintuvo, popieriaus savybių ir kt.), su kuria dirbant neretai reikia įgyti papildomų įgūdžių, tačiau dar prieš naudojantis įranga reikia parengti teksto maketą, o tam reikia bazinių žinių, kurių šiuose dalykuose studentams ir suteikiama.“

Leidybos procesai

Paprašytas papasakoti plačiau, ko studentai mokosi, studijuodami dalyką Leidybos procesai, lektorius Augustinas Balaišis papasakojo, kad studentai supažindinami su teoriniais aspektais nuo leidinio projekto idėjos iki realaus atspaudo atsižvelgiant į spaudos technologijas. Supažindinama su pagrindinėmis grafinio dizaino taisyklėmis. Aiškinami tipografikos, spalvų derinimo bei komponavimo pagrindai. Mokoma maketuoti nedidelius leidinius: nuo pirminės medžiagos (iliustracijų, teksto) parengimo iki galutinio maketo. Aiškinama, kaip suplanuoti leidybinius projektus. Taip pat studentai atlieka įvairių praktinių užduočių,pavyzdžiui, mokosi sukurti maketus įvairių formatų spaudiniams. Šiais metais studentai moksleivių auditorijai turėjo sukurti skrajutę ir plakatą, kurie būtų panaudoti Lietuvių filologijos ir leidybos programos sklaidai. Studentai buvo skatinami į šią užduotį pažiūrėti drąsiai, kad skrajutė ar plakatas atkreiptų moksleivio dėmesį.

Studentų sukurti plakatai / skrajutės

 

Dar kitos užduoties metu – kurdami laikraščio maketą – studentai turėjo galimybę suvokti puslapio zonų reikšmę, teksto ir vaizdinės medžiagos sąveiką. Kaip teigia A. Balaišis, „nors laikraštis nebėra tokia populiari medija, kaip anksčiau, tačiau ši praktinė užduotis studentus paskatino suvokti, kaip svarbu maketavimo pradžioje susikurti teksto ir vaizdinės medžiagos rėmą ar griaučius, nes tai leidžia numatyti, kiek vietos makete skirti antraštei, kuriose vietose bus įterptas ir į kelias dalis suskaidytas tekstas, kuriose vietose jį papildys ir kokio dydžio bus įterpta vaizdinė medžiaga. Atsižvelgiant į maketo formatą, išmokstama parinkti tinkamo dydžio tekstą, taip pat šriftus, kurie turi ne tik derėti vienas su kitu, bet ir prie laikraščio stiliaus, kokiai tikslinei auditorijai jis yra skirtas (muzikos mėgėjams, šeimoms, paaugliams, moterims, vyrams ir kt.)“.

Studentų sukurti laikraščių maketai

Atlikdami dar kitą užduotį, studentai kuria lauko reklamos maketą. Jis skiriasi nuo įprasto maketo tuo, kad lauko reklamoje pateikta mintis turi būti suvokiama akimirksniu. Kaip teigia A. Balaišis: „greitai pravažiuodami pro lauko reklamą turime spėti perskaityti užrašą, suvokti vaizdinę medžiagą. Taigi tokiame makete tekstas turi būti trumpas, parašytas dideliu ir iš toli įskaitomu šriftu, nuotraukos didelės ir ryškios. Studentai šią užduotį atlieka darydami socialinę reklamą ir parengia ne tik maketą leidybai, bet ir pačią vizualizaciją: kaip plakatas atrodo lauko stende. Studentai nudžiunga matydami, kaip jų darbas atrodytų ne tik makete, bet ir realybėje“.

Studentų sukurtos socialinės lauko reklamos

Leidybos praktika

Augustinas Balaišis taip pat yra atsakingas už studentų leidybos praktiką, kurioje, kaip teigia lektorius, studentai turi sukurti savo interneto svetainę. Pasirinkę internete laisvai prieinamą interneto svetainės šabloną, ją turi užpildyti savo sukurtais tekstais, pageidautina, pačių padarytomis nuotraukomis ar kita vaizdine medžiaga. Taigi praktikos metu mokomasi įkelti tekstus į interneto svetainę, juos apdoroti naudodami tam puslapiui prieinamomis maketavimo parinktimis, tekstui parinkti prie svetainės dizaino pritaikytą šriftą ir kt.

Pasižvalgykite, po studentų sukurtas interneto svetaines / tinklaraščius: Eimantės Korytės svetainė, Viktorijos Šaulytės svetainė, Rimantės Lapšytės svetainė, Ramunės Rakauskaitė svetainė, Miglės Piečytės svetainė, Miglės Čepulienės svetainė, Jono Stepšio svetainė, Gintarės Škėmaitės svetainė, Evelinos Nokaitės svetainė, Gabijos Barišauskaitės svetainė, Deimantės Nedzinskaitės svetainė.

Leidybinio darbo pagrindai

Su leidybos aspektais studentai susipažįsta ir dar viename dalyke – Leidybinio darbo pagrindai. Jį dėstanti dr. Eugenija Valienė teigia, kad „šio dalyko metu studentai supažindinami su knygų ir periodinės spaudos leidybos istorijos laikotarpiais ir leidybos procesais, šiuolaikinės leidybos bruožais ir tendencijomis. Studentai įgyja žinių apie svarbiausias leidyklos ir redakcijos veiklas, jų specifiką, autorystę ir autorių teises, kūrybines bendrijas ir jų licencijas, leidinių klasifikaciją, jų platinimo bei reklamavimo būdus. Studentai taip pat susipažįsta su dabartinės leidybos politikos probleminiais reiškiniais ir kultūros politika leidybos atžvilgiu“.

Eugenija Valienė džiaugiasi, kad dalyje paskaitų kaip kviestiniai lektoriai dalyvauja leidybos sektoriaus profesionalai (Lietuvos leidėjų asociacijos atstovai, leidinių redaktoriai, leidėjai), jie pasidalija įžvalgomis ir praktiniais patarimais. Šis dalykas taip pat orientuotas į praktiką: studentai atlieka įvairius tyrimus (leidyklų, knygų viršelių, auditorijos nuomonės ir pan.), kuria leidinio projektą, kur simuliuojamas redakcijos darbas – taip jie tobulina informacijos kaupimo, atrankos ir sisteminimo, darbo savarankiškai ir komandoje įgūdžius. Galiausiai semestro pabaigoje lankomasi leidykloje, kurioje galima iš arti pamatyti visus leidybinio darbo procesus.

Svarstydama, ar tai, kad šiandieniniai rinkos pokyčiai skatina lietuvių filologijos studentus žvelgti kiek plačiau ir įgyti papildomų leidybos, maketavimo, fotografavimo kompetencijų, nemenkina lietuvių kalbos ir literatūros mokslo, A. Blažienė papildo, kad „tai, kaip asmuo žiūri į lietuvių kalbą, priklauso nuo paties asmens gyvenimo būdo, ateities tikslų. Kai kurie tikrai nepames galvos dėl papildomų kursų, kuriuose mokoma socialinių tinklų administravimo, SEO tekstų rašymo, elektroninių svetainių kūrimo, o gilinsis į lietuvių kalbos esmę. Tai labai gerai, nes esama daug veiklų, kuriose reikalingos geros lietuvių kalbos žinios, literatūros išmanymas, įsigilinimas į tam tikrą kalbos ar literatūros sritį siekiant mokslinių rezultatų. Tačiau kitiems studentams, kurie nori įsilieti į įvairesnę darbo rinką ir dirbti kūrybinį, tiek su tekstu, tiek tus technologijomis susijusį darbą, reikia ne tik kalbos ir literatūros žinių, bet ir teksto parengimo spaudai, elektroninei parduotuvei, socialiniams tinklams įgūdžių. Šių žinių ir įgūdžių įsisavinimas Lietuvių filologijos ir leidybos studijose gali suteikti daug džiaugsmo, ateities perspektyvų ir kūrybinių projektų“.