VDU garbės daktaro, poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio 150-osioms gimimo metinėms skirtas renginys Jerevane
Spalio 27 d. Armėnijos valstybiniame literatūros ir menų muziejuje vyko Jurgio Baltrušaičio 150-osioms gimimo metinėms skirtas renginys, kurį organizavo Jerevano lietuvių bendruomenė, kartu su Lietuvos Respublikos ambasada. Renginyje dalyvavo Armėnijos rašytojų sąjungos nariai, J. Baltrušaičio eilių vertėjai, Fritjofo Nanseno fondo nariai, Lietuvos Respublikos ambasados Jerevane darbuotojai, Lietuvių bendruomenės nariai. Renginio dalyvius pasveikino muziejaus direktorius dr. Vahagn Sargsyan, Armėnijos visuomeninės kultūros organizacijos „Lietuvių bendruomenė“ pirmininkė Olga Arzumanian, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros vedėja doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė. J. Baltrušaičio veiklą išsamiai pristatė Armėnijos rašytojų sąjungos prezidiumo narys, lietuvių autorių kūrinių vertėjas, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalierius, Fritjofo Nanseno fondo Armėnijoje prezidentas Feliks Bakhchinyan.
Renginį papildė Maironio lietuvių literatūros muziejaus virtualios parodos, skirtos J. Baltrušaičiui, vaizdai, Armėnijos pašto išleistas J. Baltrušaičio jubiliejui skirtas pašto ženklas ir atvirlaiškis, J. Baltrušaičio poezijos vertėjų (M. Grabsky, T. Tonoyan) skaitomos eilės armėnų kalba.
Simboliška, kad 150-osios J. Baltrušaičio gimimo metinės minėtos saulėtą rudens dieną, nors poetas gimęs pavasarį. Kaip ir kiekvienam simbolistui, J. Baltrušaičiui būtent ruduo buvo labai svarbus ir įkvepiantis laikas. „Kuo arčiau ruduo, tuo labiau giedrėja mano nuotaika. Dėl to ruduo – mano pavasaris. Viskas jame smagu, auksuota, platu!“ – rašė poetas viename iš savo laiškų (B. Vaškelis, 2004, Žvilgsnis iš atokiau, Versus Aureus, p. 71).
J. Baltrušaitis – klajokliškų būdo bruožų pasaulio lietuvis, nuolat jautęs kelionių ir svetimų šalių ilgesį, labiausiai vertinęs laisvę. Nors didžiąją gyvenimo dalį gyveno miestuose, jų nemėgo, pergyveno tam tikrus dvasinius susikaupimo momentus kalnuose, prie jūros, Kaukaze. Šie išgyvenimai paveikė jo požiūrį į gyvenimą, kūrybą, amžinybę. Filosofinius apmąstymus, elegišką rimtį, simbolinius vaizdus lietuviškose eilėse papildo lietuviško folkloro atgarsiai, gamtos, kaimo buities vaizdai, Lietuvos išlikimo tema.
Ženklūs šio poeto ir diplomato nuopelnai šalies kultūrai ir diplomatijai, tarpukario veikla, išgelbėjusi nuo sovietų teroro daugybę menininkų, inteligentų, rūpinimasis Pirmojo pasaulinio karo lietuvių pabėgėliais, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų likimu, buvo įvertinta ir Lietuvos universitete. 1931 m. VDU suteikė J. Baltrušaičiui, drauge su Maironiu, garbės daktaro laipsnį. 1938 m. drauge su literatūros veteranais V. Krėve ir G. Petkevičaite-Bite poetas išrinktas Lietuvių rašytojų daugijos Garbės nariu.
Pasak B. Vaškelio (ten pat), Baltrušaitis – paradoksiškas ir kelialypis. Pasišventęs tarnauti tik menui, gyvenime nuolat turėjo grumtis su kasdienybe, atlikdamas valdininko – diplomato darbą. Mylėjęs jūrą, kalnus, lankas, nuolat gyveno miestuose. Kuriant rusų kalba, jį persekiojo vaikystės Lietuvoje prisiminimai ir lietuviškoji prigimtis. Šiame paradoksų pilname gyvenime jis neatitolo nuo humanizmo vertybių, priešingai, jų ieškojo įvairiose pasaulio vietose ir kultūrose.
Kuo J. Baltrušaitis svarbus Armėnijos kultūrai? Poetas nuo jaunų dienų tyrinėjo armėnų tautos istoriją, kultūrą, literatūrą, periodinėje spaudoje publikavo armėnų rašytojams skirtus straipsnius, pirmojoje Lietuviškojoje enciklopedijoje (1934 m.) paskelbė Armėnijai skirtų straipsnių ciklą. 1916 m. Valerijaus Briusovo sudarytai „Armėnų poezijos“ antologijai išvertė Vahano Tekeyano ir Alexanderio Tsaturyano eilėraščių. Armėnų genocido metais gimę jo vertimai yra nuostabūs abiejų tautų literatūros-kultūros ryšių puslapiai. J. Baltrušaitis draugavo su armėnų poetu Aleksandru Caturianu, po jo mirties parašė šiam skirtą eilėraštį, vertė šio ir kitų Armėnijos poetų eilėraščius, žavėjosi armėnų tautos istorija, kultūra. Šios aplinkybės, matyt, nulėmė tai, kad jo sūnus taip pat pamilo armėnų kultūrą ir meną, Armėnijos architektūros istoriją tyrinėjo monografijose, kurios išleistos įvairiomis pasaulio kalbomis. J. Baltrušaitis jaunesnysis atvežė armėnų kultūros tyrinėjimus ir į mūsų universitetą (nuo 1933 m. dėstė Visuotinės meno istorijos dalyką).
Renginyje taip pat pristatyta VDU veikla, skirta lietuvių diasporai, – Pasaulio lietuvių universitetas, aptartos lietuvių kalbos mokymosi galimybės Jerevane ir Kaune, diskutuota apie kultūrą, literatūrą, tarpkultūrinių ryšių svarbą.
Nuoroda į nacionalinės Armėnijos televizijos reportažą.
Lietuvių bendruomenės projektinę veiklą remia LR Užsienio reikalų ministerija, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, LR ambasada Jerevane.
Dėkojame Maironio lietuvių literatūros muziejui už galimybę renginyje parodyti J. Baltrušaičio gyvenimo kadrus.
Parengė Laura Kamandulytė-Merfeldienė
