Projektas „16 dienų dėkingumo“: 9 diena
9 diena. Vita-Litovska
Oi…, apie kunigaikštį Konstantiną Otrogiškį būtų galima kalbėti ir kalbėti daug daugiau, bet kaip bebūtų keista, Kyjive jis praktiškai niekada nesilankė, o tik rado amžinojo poilsio vietą. Jį galėjai sutikti arba karo žygiuose ir užsiėmusį valstybės reikalais (juk buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas), arba dvaruose jo gimtojoje Ukrainos Voluinėje ar atstatant Vilnių. Bet sugrįžę į Kyjivą pravažiavome pro rajoną (dabar jau miesto ribose) Vita-Litovska ir… neklydome. Pasak legendos, gyvenvietę įkūrė atvykėliai iš Lietuvos – bindužnikai (jie samdė sunkius ir labai talpius vežimus gabenimui) ir medkirčiai. Tačiau pavadinimas, jau galutinai atsiradęs nuo 1602 m., rodo galimą senovės kilmę iš tų laikų, kai Kyjivas ir aplinkinės žemės buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalis. Dar XIX a. pirmoje pusėje čia buvo du kaimai: Senoji Vita-Litovska (Старая Вита Литовская) ir Naujoji Vita-Litovska (Новая Вита Литовская). XIX amžiaus antroje pusėje jie susijungė į vieną ir juos imta vadinti tiesiog Vita-Litovska (arba Litovska-Vita). Laikui bėgant kaimas tapo Kyjivo Pečorų lauros nuosavybe. Jau po Antrojo pasaulinio karo, 1946 m., kaimas buvo pervadintas į Čapaevką, pagerbiant „raudonajį“ pilietinio karo Rusijoje karinį veikėją Vasilijų Čapajevą. Tik 2018 m. buvo grąžintas senasis pavadinimas. Tačiau šiandien čia ieškoti ilgos istorijos – netinkama mintis, deja, išvysite įprastus privačius, Kyjivo pakraščiams būdingus pastatus ir tik XIX a. prancūzų keliautojo De la Flise užrašai saugo informaciją apie čia kadaise buvusį kaimą.
Dr. Ruslana Martseniuk
Fotografijos: dr. Ruslana Martseniuk
Projektas „16 dienų dėkingumo“: 8 diena
