Projektas „16 dienų dėkingumo“: 14 diena
14 diena. Maironio pėdsakas Kyjive
Jei jis bent akimirkai būtų įžengęs į universitetą, jis vis tiek būtų įamžintas atminimo lenta. Ir taip, šiandien kalbėsime apie… Joną Mačiulį – Maironį (1862-1932), lietuvių poetą, dramaturgą, publicistą, kritiką, mokytoją, teologą, lietuvių tautinio atgimimo veikėją. Baigęs Kauno gimnaziją, 21 metų jaunuolis, jau išbandęs save kaip poetą, 1883 m. įstojo į Kyjivo Šv. Volodymyro universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Jei atkreiptumėte dėmesį, jis atvyksta į Kyjivą praėjus 20 metų po 1863 m. Sausio sukilimo, kurio atmintis vis dar gyva tarp gyventojų ir mokytojų, nes kai kurie iš jų buvo sukilimo liudininkai. Taigi, kaip sakė Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas 2012 m. lapkričio 13 d. atidengdamas atminimo lentą Kyjivo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto Filologijos institute: „Iš tiesų būtent Kyjive, neramioje atmosferoje, jam teko vienerius metus studijuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, kuri jį domino dar nuo gimnazijos laikų, kad prisipildytų žiniomis ir nacionalinio pasididžiavimo jausmu.“ Tačiau kitais metais, 1884 m., tėvų prašymu paliko Kyjivą ir grįžo į Kauną, kad susietų savo gyvenimą su Lietuva ir taptų jos nacionaliniu kūrėju. Šiuolaikinėje Ukrainoje nuo 1990 m. veikia Kyjivo lietuvių kultūros draugija, pavadinta Maironio vardu ir vienijanti daugiau kaip 400 Ukrainos sostinėje gyvenančių lietuvių. Su draugijos pagalba vyksta daug kultūrinių renginių, o prieš dabartinį karą net buvo pradėtas filmuoti 25 minučių trukmės dokumentinis filmas „Maironio adresai Kyjive – Kobzaro adresai Vilniuje“, tačiau, sumanymą teko atidėti. Kyjive taip pat buvo įsteigtos šeštadieninės lietuvių kalbos mokyklėlės, lietuvių literatūros biblioteka, simboliškai pavadinta „Skrynia“. Dar daugiau – 2021 m. kovo 19 d. Kyjivo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto Filologijos institute įvyko Baltistikos centro atidarymas, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Tai reikšmingas įvykis visos šalies mastu, nes tai pirmasis lituanistinių mokslinių tyrimų centras šalyje. Beje, Baltistikos centro įkūrimą inicijavo Vytauto Didžiojo universitetas Kaune, rėmė Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Kyjivo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas. Ne veltui šiandien jus atvedžiau prie Maironio paminklinės lentos, nes vos keli žingsniai mus nuves prie pastato, kuriame pirmą kartą posovietinėje erdvėje garsiai nuskambėjo žodžiai apie nepriklausomą Lietuvą.
Dr. Ruslana Martseniuk
Fotografijos: dr. Ruslana Martseniuk
