Projektas „16 dienų dėkingumo“: 12 diena
12 diena. Podilė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Šiandien Jus norėjau pakviesti į Nacionalinį Ukrainos istorijos muziejų, tačiau dėl karo jo ekspozicijos yra paslėptos. Todėl siūlau pasivaikščioti po Kyjivo dalį Podilę, nes būtent ji miesto istorijoje labiausiai susijusi su lietuviškais laikais ir tai aiškiai matosi nuo kalno, ant kurio kadaise stovėjo Lietuvos pilis, o į ją iš Podilės vedė pats patogiausias kelias. Beje, dar XIII a. Aukštutinis miestas, legendinis kunigaikštiškas Kyjivas, buvo stipriai sunaikintas mongolų-totorių antpuolių metu ir skendėjo griuvėsiuose, o visas gyvenimas tuomet telkėsi Kyjivo kalnų papėdėje, Podilėje. Taigi eikime su manimi, ir kol leisimės stačiu Andrejevskio nusileidimu, aš Jums papasakosiu, kad… Lietuvos laikotarpis Kyjivo istorijoje apima laikmetį nuo XIV amžiaus vidurio iki XVII amžiaus vidurio. Tada nemaža Ukrainos dalis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje.
Tada Kyjivas augo ir stiprėjo, ypač valdant kunigaikščiui Vytautui. Apie tai kokią įtaką Kyjivui darė Lietuvos kunigaikščiai mes jau kalbėjome anksčiau. O štai ir Podilė. Tiesa, 2023 m. vasario dienos pakankamai šaltos, o ir saulė jau leidžiasi, tačiau pamėginkime įsivaizduoti, kaip tai galėjo atrodyti.
Taigi to meto Podilė – tarsi atskiras miestas. Be to, skirtingai nuo Aukštutinio miesto, Podilė turėjo Magdeburgo teises, suteiktas 1498 m., todėl čia buvo rotušė, turgaus aikštė, prekybos kolonijos, taip pat uostas, daugybė pirklių sandėlių ir pagrindinė katedra. Pagrindinės Podilės gatvės jungė turgaus aikštę, įėjimo vartus ir bažnyčias. Teritorija aplink turgų buvo laikoma prestižine gyvenimui. Čia gyveno miesto elitas. Gyvenamieji pastatai buvo mediniai, daugiausia vieno aukšto. Pagrindinė Podilės Dievo Motinos Ėmimo į dangų bažnyčia turėjo katedros statusą. Šventykla pastatyta dar 1135 m., o XV a. miestiečių lėšomis rekonstruota, tiesa, net du kartus ją sugriovė totoriai, o miestiečiai ją kaskart atstatydavo. Šventyklą 1935 m. galutinai sugriovė bolševikai. 1990-ųjų pabaigoje ji buvo atstatyta. Podilėje buvo daug bažnyčių, greta kurių galima paminėti ir senąjį Nikolajevo dominikonų vienuolyną. Jis taip pat keletą kartų buvo griaunamas ir niokojamas, o kartu ir perstatomas. Vienuolynas, kaip ir Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia XX a. ketvirtajame dešimtmetyje buvo sugriautas bolševikų. Senąją Podilę juosė pylimai, kurių buvimo vietą šiandien žymi Aukštutinių ir Žemutinių pylimų gatvių pavadinimai. Čia Podilėje telkėsi prekyba ir amatininkų cechai. Ypatingą reikšmę turėjo uostas ir tarptautinė prekyba, galiausiai, čia veikė ir viena svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muitinių, kuri valstybei generavo dideles pajamas. Podilėje buvo parduodama ir pati skaniausia kunigaikštystėje duona, sūri druska iš Kolymos, geriausi kailiai ir patys greičiausi žirgai, o iš rytietiškų sandėlių sklido viliojantis kepinių ir vyno kvapas. Na, o kai vykdavo mugės, tuomet ir medus, ir alus upėmis liejosi. Tuo metu kyjieviečiai ir mokslo nepamiršo, daug knygų leido. Skaityti ir rašyti tuomet bažnyčių ir vienuolynų aplinkoje mokė. Galiausiai 1615 m. miestiečių, šlėktos ir dvasininkų dėka buvo įsteigta brolija ir atidaryta mokykla. Tačiau, kiek bepasakotume, iš tų laikų beveik nieko neliko. Podilę 1811 m. sunaikino didžiulis gaisras, o galiausiai daug objektų XX amžiuje sunaikino bolševikai.
P.S. Lankydami Podilę pamatėme stendą, skirtą šiuolaikiniams Ukrainos kariniams daliniams, kurie šiandien kovoja ir nešioja patronų kunigaikščio Vytauto ir kunigaikščio Kostantino Ostrogiškio vardus. Tad Kyjive Lietuva kiekviename žingsnyje.
Dr. Ruslana Martseniuk
Fotografijos: dr. Ruslana Martseniuk
