Projektas „16 dienų dėkingumo“: 1 diena
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos 105-ųjų metinių proga ir atsidėkodami Lietuvos Respublikai bei lietuviams, padedantiems Ukrainai dabartinėmis karo su Rusija sąlygomis, parengėme projektą „16 dienų dėkingumo“, kurio metu kiekvieną dieną nuo vasario 1 iki vasario 16 dienos parodysime, kaip glaudžiai Kyjivas yra susijęs su Lietuva. Tai atsispindi toponimikoje, įvykiuose ir asmenybėse… ir kaip tai atrodo šiandien, kad kada nors apsilankius Kyjive jis svetingai Jums atskleistų visas savo paslaptis.
1 diena. Lietuvos pilis Kyjive. Tai žymiausias ir reikšmingiausias Kyjivo paminklas, menantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, kai buvome viena didelė ir galinga valstybė. Jis yra ant to paties pavadinimo Pilies kalno. Patogiausia šią vietą pasiekti keliaujant Andrejevsko nusileidimu, šiek tiek nusileisti žemyn, susirasti raudono granito atminimo lentą, kurią atidengė Lietuvos ir Ukrainos politikai, paskaityti apie ant kalno buvusią pilį ir stačiais laiptais, kurie tęsiasi apie 65 metrus, pakilti į viršų. O dabar, iš aukšto žvelgiant į miestą, kurio vaizdas atsiveria Jums prieš akis, galima papasakoti ir truputi istorijos.
Pilies kalne žmonės gyveno taip seniai, kad suskaičiuoti, kada tai buvo neįmanoma. Yra teigiama, kad ten gyveno net legendinis miesto įkūrėjas Kyjis su savo broliais ir seserimi. Ir nuo tada, čia ant kalno buvo gyvenama iki XVII a. Lietuvos laikais Kyjivo kunigaikštis Vladimiras Algirdaitis (1362 – 1394) čia pastatė pilį su daugybe administracinių, gyvenamųjų ir sandėliavimo pastatų, trimis stačiatikių bažnyčiomis ir katalikiška bažnyčia. Pilyje esančioje kalykloje buvo kaldinami pinigai. Čia buvo ir vėlesnių Kyjivo kunigaikščių rezidencijos, tarp kurių ir Vladimiro Algirdaičio sūnaus Olelkos (1441–1454), ir anūko Semiono (1454–1470). 1481 m. čia buvo įvykdyta mirties bausmė kunigaikščiams Mykolui Olelkaičiui ir Ivanui Alšėniškiui už tai, kad jie rengė maištą prieš Lenkijos karalių Kazimierą IV Jogailaitį. 1471 m. likvidavus Kyjivo kunigaikštystę, čia rezidavo Kyjivo valdytojai. Tarp jų – Konstantinas Vasilijus Ostrogiškis (1559 – 1608). Šiandien ant šio kalno sunku net įsivaizduoti, kokio dydžio čia buvo pilis ir kokia ji buvo tvirta, atlaikiusi net Aukso ordos ir Krymo chanato puolimus. Šlaituose vis dar galima įžvelgti senų, į tvirtovę vedusių, kelių likučius, tačiau laikas negailestingas. Remiantis 1594 m. liudijimu, Kyjivo pilis buvo apleista, o 1605 m. degė nuo žaibo smūgio. 1649 m. Pilį, kaip lenkų didikų nuosavybę, galutinai sugriovė Bogdano Chmelnickio kazokai. Toliau ji pradėjo irti, o laikui bėgant jos pastatai buvo išardyti. Vėliau ko tik nebuvo ant šio kalno – ir šienaujami laukai, ir kapinės (sunaikintos bolševikų), ir net priešo radijo stočių „trikdytojas“. 1972 metais Pilies kalnas buvo įtrauktas į parką-muziejų „Senasis Kyjivas“ ir paskelbtas archeologiniu draustiniu.
Beje, būtent ant Pilies kalno Vasario 16-ąją gyvuoja tradicija išskleisti didžiulę Lietuvos vėliavą, kuri, tikriausiai, yra matoma iš paties kosmoso.
Dr. Ruslana Martseniuk – VDU HMF Kauno istorijos centro mokslo darbuotoja.
Fotografijos: dr. Ruslana Martseniuk
