Profesoriui Alvydui Butkui įteiktas asocijuoto emerito vardo diplomas
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga vykusiame iškilmingame VDU Senato posėdyje 2024 m. vasario 15 d. pagerbti disertacijas pernai apsigynę jaunieji mokslo daktarai, vardinėmis stipendijomis apdovanoti gerai besimokantys studentai. Savo kvalifikaciją įrodžiusiems pedagogams įteikti pedagoginių vardų diplomai. Džiugu, kad nepamirštami ir daug jėgų universiteto kūrimui ir profesinei veiklai skyrę vyresni mokslininkai, kurie jau baigę aktyvią pedagoginę karjerą, tačiau tęsia savo srities tyrimus ir dalinasi jais su visuomene. Senato posėdyje VDU asocijuoto emerito vardo diplomas įteiktas prof. dr. Alvydui Butkui, buvusiam VDU HMF Lituanistikos katedros vadovui (1990–1993) ir ilgamečiam dėstytojui, Letonikos centro įkūrėjui ir vadovui (1994–2020), VDU Atkuriamosios Tarybos ir Atkuriamojo Senato nariui, VDU folkloro ansamblio įkūrėjui (1990).
Universitete profesorius inicijavo lituanistikos studijų atkūrimą, beveik 30 metų lituanistikos programos studentams dėstė latvių kalbos, baltų filologijos įvado, dialektologijos, arealinės lingvistikos ir kitas disciplinas, vadovavo bakalauro ir magistriniams darbams. Pagrindinė profesoriaus mokslinių tyrimų sritis – onomastika. Filologijos mokslų daktaro (tuomet mokslų kandidato) vardas suteiktas už sėkmingai apgintą disertaciją „Lietuvių pravardės“ (1984). Tyrimų duomenys sugulė į tokiu pačiu pavadinimu 1995 m. išleistą monografiją, o šio darbo tęsiniai – „Lietuvių pravardžių atvirkštinis žodynas“ (2009), „Lietuvių pravardžių žodynas“ (2022) – internetu prieinami kiekvienam susidomėjusiam. Dirbdamas katedroje į vardyno ir lietuvių kalbos tarmių tyrimus A. Butkus įtraukė ir nemažai studentų – tyrinėti Kauno ir kitų miestų naujagimių vardai, organizuotos ir dialektologinės ekspedicijos. Profesinio tobulėjimo ir pedagoginių stažuočių metu lankytasi Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje. Daug jėgų skirta įvairių žodynų (lietuvių-latvių, latvių-lietuvių, lietuvių-latvių-latgaliečių kalbų) sudarymui ir leidybai. Palaipsniui tiriamasis profesoriaus laukas išsiplėtė į istorijos, tautinės tapatybės tyrimus – 2009 m. universitete atlikta habilitacijos procedūra – apgintas darbas „Nominacija ir identitetas“.
Palaikydamas ryšius su latvių baltistais ir vystydamas VDU Letonikos centro veiklą, profesorius iniciavo bendradarbiavimo sutarčių su Latvijos aukštosiomis mokyklomis pasirašymą, taip pat rūpinosi ir Latvijos Universiteto Lituanistikos centro įkūrimu, studentų ir dėstytojų akademiniais mainais, organizuotos lietuvių ir latvių jaunimo stovyklos. Greta universitetinės veiklos A. Butkus palaikė ryšius su Kauno latvių bendruomene, buvo vienas iš Lietuvių-latvių draugijos atkūrimo Kaune iniciatorių, iki šiol vadovauja asociacijai „Lietuvos ir Latvijos forumas“.
Profesorių iki šiol domina ne tik moksliniai leksikografijos, onomastikos, baltistikos ir istorijos tyrimai, bet ir leidybinis darbas – sujungus šias dvi sritis paties įkurtoje leidykloje „Aesti“ išleistas „Latvių-lietuvių kalbų žodynas“ (2003, vėliau tapęs bendrovės „Tilde“ parengto elektroninio žodyno pagrindu), besimokantiems latvių kalbos parankus „Lietuvių-latvių ir latvių-lietuvių kalbų žodynas“ (2011), „Lietuvių ir latvių kalbų vadovas“ (išėjo 4 laidos, naujausia – 2013), vadovėlis „Latvių kalba: gramatika ir pratimai“ (2006, 2008), monografija „Latviai“ (1995), „Sparnuotieji žodžiai“ (2009) ir kt.
Aktyvi profesoriaus veikla įvertinta įvairiais universiteto, Lietuvos ir tarptautiniais apdovanojimais: Latvijos „Trijų Žvaigždžių ordino“ Karininko kryžius (2000), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2003), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000) Baltijos Asamblėjos medalis (2011), 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro D. Malinausko premija (2017), Lietuvos URM ir Latvijos URM Baltų premija (2019) ir kt. 2018 m. jam suteiktas Daugpilio universiteto (Latvija) garbės daktaro vardas.
Fakulteto bendruomenės vardu dėkojame profesoriui už prasmingus darbus humanitarinių mokslų srityje, sveikiname ir džiaugiamės galimybe ir toliau bendradarbiauti bei semtis įkvėpimo bei patirties.
© Jonas Petronis