Kviečiame apsilankyti Maironio lietuvių literatūros muziejuje!
Daugelį metų besitęsianti VDU Humanitarinių mokslų fakulteto draugystė ir bendrystė su Maironio lietuvių literatūros muziejumi džiugina studentus, mokslininkus ir fakulteto svečius, galinčius įkvėpimo pasisemti muziejaus rengiamuose renginiuose ir parodose. Bakalauro programos Lietuvių filologija ir leidyba bei magistro programos Literatūros kūryba, kritika ir komunikacija studentai turi nuostabią galimybę, studijuodami lietuvių literatūros dalykus, laikmečio kontekstą ir nuotaikas pajausti unikalioje aplinkoje, dalyvauti muziejaus renginiuose, bendrauti ir bendradarbiauti su muziejaus darbuotojais, renginių ir parodų autoriais bei dalyviais. Dėkojame Maironio lietuvių literatūros muziejui už draugystę, muziejaus direktorei ir VDU studijų programos Literatūros kūryba, kritika ir komunikacija socialinei partnerei Deimantei Cibulskienei už atvirumą ir bendrystę ir kviečiame apsilankyti mūsų mėgstamiausioje lietuvių literatūros istorijos ekspozicijoje „Literatūra keičia“ bei naujausioje – gegužės 28 d. atvertoje parodoje „Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987). Kambariai / Įveikti atstumai“.
Ekspozicijoje „Literatūra keičia“ pristatomi eksponatai nuo XVI a. iki šių dienų. Muziejaus darbuotojams dirbant kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkais bei „MultimediaMark“ komanda buvo sukurtas emociškai paveikus dizainas ir turinys, parodantis, kad literatūra yra labai svarbi ir keičia mus visus įvairiais aspektais: moko, nuramina, motyvuoja, plečia akiratį, formuoja požiūrį, keičia mąstymą, nuotaikas, skatina dalintis išmintimi ir emocijomis. Ekspozicijoje demonstruojami įdomūs originalūs eksponatai, tekstai, pasitelkiamos šiuolaikinės technologijos, padedančios paveikiai pasakoti istorijas, kurti patirtis, įgyvendintos originalios, analogų Lietuvoje neturinčios idėjos. Lankantis ekspozicijoje visada lydi sodo vaizdinys. Pasak vieno iš ekspozicijos kūrėjų – poeto, režisieriaus, „MultimediaMark“ komandos nario Mindaugo Valiuko, „Jei lietuvių literatūrą įsivaizduotume kaip sodą, pati jos pradžia – Martyno Mažvydo kūryba – būtų tartum laukinis vaismedis tamsioje girioje. Spaudos draudimo laikotarpis – negailestingai iškirstas šilas, slapta atsodinamas pavieniais sodinukais. Tada besprogstą vaismedžių pumpurai atgavus spaudą, daugiaspalviai tarpukario literatūros žiedai ir… katastrofos – dviejų okupacijų gaisrai, spygliuotomis vielomis aptvertas raudonuoju maru užkrėstas sodo likutis, pasitraukę į Vakarus kūrėjai – lyg medžiai be šaknų… Ekspozicija „Literatūra keičia“ – šiuolaikiškai apie amžinus dalykus. Dalykus, kurie keitė ne tik poetiką, kalbą, bet ir istoriją, žemėlapį, gyvenimus“.
Pasak Lituanistikos katedros vedėjos doc. dr. Lauros Kamandulytės-Merfeldienės, „ekspozicija „Literatūra keičia“ suteikia beribes galimybes tyrinėti, atrasti, pajausti. Tai – unikali paroda, patraukli ne tik tyrėjams, mokslininkams, literatūros ir istorijos mėgėjams, bet ir tiems, kurie iki šiol mano, kad literatūra ne jiems. Būtent todėl rekomenduočiau čia apsilankyti moksleiviams, šeimoms su vaikais, pajausti, kad į laisvę, kurią turime šiandien, atėjome literatūros keliu. Nors ekspozicija pritaikyta ir mažiesiems, bet ji nėra vaikiška ar paprasta. Tai – vaikščiojimas po literatūros sodą, atskleidžiantį kūrybos žavesį ir tragizmą“.
Ekspozicijos įrengimas finansuotas iš Valstybės investicijų programos lėšų, įgyvendinant projektą „Maironio lietuvių literatūros muziejaus pastato Kaune, Rotušės a. 13, rekonstravimas“.
Parodoje „Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987). Kambariai / Įveikti atstumai“ iš naujo permąstoma ir interpretuojama D. Grinkevičiūtės gyvenimo istorija ir memuarų knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“.
Paroda suformuota iš šiuolaikiškų modulių – KAMBARIŲ, skirtų trims svarbiausioms D. Grinkevičiūtės gyvenimo ašims: vaikystei tarpukario Kaune, tremties patirčiai ir motinos laidojimo scenai pokariu. Šiuos kontrastingus etapus olfaktorinio meno grupė „Hortus Apertus“ siūlo tyrinėti per kvapus, kurie tampa pilnateisiu šiuolaikinio meno medijos diskursu. „Kai skausmas tampa nebepakeliamas, žmogui tenka „amputuoti“ dalį sąmonės tam, kad išliktų gyvas. Dėmesys gali susiaurėti iki įkvėpimo-iškvėpimo ciklo – žodžių nebelieka. Kančios istorija virsta kvapu. Aštuonios kvapų kapsulės – tai į kvapo objektus dekonstruota D. Grinkevičiūtės gyvenimo istorija“, – teigia „Hortus Apertus“.
Ir ne tik kvapai, bet taip pat vaizdai, garsai, faktūros, šaltis, inovatyvi animacija kuria patyriminį parodos sluoksnį, kviečia pajusti kūnu, pasitelkti vaizduotę, susitapatinti. Arkties erdvėje pristatoma ir Lietuvoje dar nerodyta interaktyvi kino projekto „Purga“ dalis. Režisieriai Gintarė Valevičiūtė ir Antanas Skučas filmo pasakojimą ir interaktyvius animuotus paveikslus kuria remdamiesi D. Grinkevičiūtės memuarais „Lietuviai prie Laptevų jūros“ ir Gintauto Martynaičio grafiniais prisiminimais.
Parodoje su lankytoju kalbamasi ne tik žodžiais, bet ir juslinėmis patirtimis, kurios kaip universali kalba lengvai suprantama ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ užsienio svečiams.
Paroda „Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987). Kambariai / Įveikti atstumai“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
Tekstai apie ekspoziciją ir parodą imta iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus tinklalapio.
Nuotraukos iš apsilankymo ekspozicijoje „Literatūra keičia“. Nuotraukose: HMF viešnia Vilniaus universiteto ir Helsinkio universiteto lektorė Aurelija Kaškelevičienė, HMF prodekanė Jurgita Macijauskaitė-Bonda, Lituanistikos katedros vedėja Laura Kamandulytė-Merfeldienė.
