Magistrantės E. Kalašinskaitės tyrimui – LMT finansavimas
Sveikiname Lituanistikos katedros Moderniosios lingvistikos magistro programos studentę Eidmantę Kalašinskaitę, gavusią finansavimą atlikti individualų mokslinį tyrimą Priebalsių koartikuliacija žodžių sandūroje: skardėjimas ir degeminacija (09.3.3-LMT-K-712-10-0305).
E. Kalašinskaitė yra viena iš trylikos Vytauto Didžiojo universiteto studentų, kuriems finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba, atlikusi projektų naudos ir kokybės vertinimą pagal veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“.
Paprašyta plačiau papasakoti apie tyrimą, E. Kalašinskaitė teigė, kad rašytinė žodžio išraiška ne visada sutampa su jo garsine išraiška, o garsai įgyja ir papildomų ypatumų. Nors mūsų kalbos padargai gana paslankūs, vis dėlto ištarus vieną garsą jie nespėja labai greitai pereiti prie kito tarimo. Todėl garsai turi daugiau ar mažiau kaimyninių garsų ypatumų. Dažniausiai laikomasi universalių kalbos ekonomijos principų, bet konkretūs garsų pakitimai priklauso nuo kalbos sistemos. Todėl būsimo tyrimo tikslas – nustatyti priebalsių skardėjimą ir dviejų vienodų priebalsių suliejimą žodžių sandūroje ir tai lemiančius veiksnius.
Pasak magistrantės, šio tyrimo analizė padės suformuluoti išvadas ir rekomendacijas, kuriomis remiantis gali būti transkribuojami tekstai naudojant tarptautinės fonetinės abėcėlės simbolius, mokant gimtakalbius ir negimtakalbius lietuvių kalbos tarties. Be to, kalbos technologijų kūrėjai galės parengti koartikuliacijos žodžių sandūroje modeliavimo algoritmus ir juos integruoti į kalbos atpažintuvus ir sintezatorius.
Į klausimą, kaip susidomėjo fonetika, Eidmantė atsakė, kad fonetika jos gyvenime atsidūrė jau antrame Lietuvių filologijos (Lietuvių filologijos ir leidybos) bakalauro studijų kurse, kai Lituanistikos katedros prof. dr. Asta Kazlauskienė studentę paskatino tyrinėti pauzes lietuvių kalboje. Iki pat bakalauro baigimo tyrinėjusi pauzes, E. Kalašinskaitė magistro studijose nusprendė kiek pakeisti tyrimo temą, bet ne kryptį, todėl ėmėsi tyrinėti priebalsių koartikuliaciją. Dar vasaros pradžioje pastebėjusi kvietimą teikti paraišką, magistrantė visą vasarą rengė dokumentus paraiškai, konsultavosi su darbo vadove prof. dr. Asta Kazlauskiene. Darbas nenuėjo veltui – rugsėjo pabaigoje paaiškėjo, kad studentė su darbo vadove laimėjo finansavimą savo tyrimui.
E. Kalašinskaitė teigia, kad fonetiniai tyrimai jai įdomūs tuo, kad reikia dirbti su medžiaga, kurios negali paliesti, pamatyti, o gali tik išgirsti. Pasak magistrantės, nors tas neapčiuopiamumas kartais sukelia sunkumų, tačiau tikrai neužgožia tyrinėjimo džiaugsmo.
