Vokietis M. Polzeris ne tik dėstys VDU, bet ir norėtų groti būgnais
„Lietuvą aplankiau dar 2003 metais – kai automobiliu apvažiavome visas tris Baltijos šalis. Mums patiko jos visos, tačiau būtent Lietuvoje susidūrėme su pačiu šilčiausiu svetingumu, kokį man yra tekę patirti. Žmonės priėmė mus nakvynei į savo namus, todėl iš pirmų lūpų galėjome išgirsti spalvingą Lietuvos istoriją, per jų pačių patirtis, o ne tik skaitydami turistinius leidinius. Nuo to laiko planavau kažkada čia sugrįžti“, – pasakoja vokietis Markusas Polzeris, atvykstantis dėstyti vokiečių kalbą ir kultūrą Vytauto Didžiojo universitete (VDU) bei, laisvu laiku, groti būgnais – jei pavyks suburti roko grupę.
Dėstytojas jau yra dirbęs įvairiose užsienio šalyse – Belgijoje, Švedijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje – todėl sakosi laikąs save tikru Europos piliečiu. Baltijos jūros regiono šalimis jis taip pat domisi jau seniai. M. Polzeris nusprendė persikelti iš didžiulio, gyvybingo Berlyno į gerokai mažesnį Kauną – ir negaili miestui pagyrų už turtingą kultūrinį gyvenimą.
„Manau, Kaunas niekuo nenusileidžia Vilniui, ypač kultūros srityje. Juk tikriausiai ne veltui jis yra UNESCO dizaino miestas ir Europos kultūros sostinė 2022, tiesa? Be didelės galerijų ir muziejų įvairovės, nekantrauju patirti ir garsųjį „Kaunas Jazz“ festivalį bei įkvepiantį gatvės meną. Vokietijoje taip pat yra daug kultūros centrų, ne tik Berlynas – antai palyginti nedidelis Bambergo miestelis, kur baigiau bakalauro studijas, turi turtingą istoriją, gerą alų, skanų maistą, vieną geresnių Europos krepšinio komandų – panašiai kaip Kaunas“, – paraleles su savo gimtąja šalimi vardija pašnekovas.
Išmokus naują kalbą, atsiveria naujas pasaulis
Vokietijos akademinės mainų tarnybos dėka Lietuvoje dėstysiantis Markusas Polzeris tikina, jog šiandien yra bene geriausias ir pelningiausias laikas mokytis vokiečių kalbos, kurią kaip gimtąją arba pirmą užsienio kalbą vartoja net 130 milijonų žmonių. Lietuva ne išimtis – Vokietija yra viena svarbiausių mūsų šalies politinių ir ekonominių partnerių.
„Apskritai kalbant, Vokietija turi didžiausią BVP visoje Europos Sąjungoje, užima trečią vietą pagal eksportą pasaulyje po Kinijos ir JAV, galiausiai – tai didžiausia ES prekybos rinka. Be to, nors išties galima bendradarbiauti su vokiečiais versle ar politikoje kalbantis angliškai, ryšiai pasieks visiškai naują lygmenį, jei su savo partneriais mokėsite bendrauti jų gimtąja kalba“, – paaiškina M. Polzeris.
„Kiekvieną kartą išmokus naują kalbą, atsiveria naujas pasaulis. Vokiečių kalbos atveju, „atrakinsite“ ne tik Vokietiją, bet ir Austriją, dalį Šveicarijos, Belgijos, Italijos, Prancūzijos, Danijos, Rumunijos, Čekijos…“, – vardija dėstytojas. Pasak jo, vokiškai kalbančių gyventojų netrūksta ir Rusijoje, JAV, Kanadoje, Pietų Amerikoje. Neseniai jų padaugėjo ir Ispanijoje.
Nepaisant didžiulės praktinės naudos, šiuo metu vokiečių kalba nėra itin populiari Lietuvos jaunimo gretose. Berlyno, Antverpeno, Leideno ir kituose universitetuose dirbęs pašnekovas viliasi bent jau savo paskaitose pritraukti kuo daugiau studentų.
O pačios paskaitos neapsiribos vien kokybišku kalbos mokymu: M. Polzeris planuoja jaunimą sudominti kelionėmis, filmų peržiūromis, knygų aptarimais. Pasibaigus pandemijai, jis tikisi surengti studentams ekskursiją į Vokietiją, taip supažindindamas juos su šalies kultūra ir istorija. Tačiau, jei kelionės į tolimesnes valstybes dar būtų ribojamos, yra ką studentams parodyti ir Baltijos šalyse – pavyzdžiui, vietose, kur persidengia vokiečių ir lietuvių istorija ar kultūra.
Iš pirmų lūpų – apie kasdienės kalbos subtilybes
Vokietis sutinka, kad mokytis kalbos iš ją kaip gimtąją vartojančių dėstytojų yra išties naudinga. „Didžiausia nauda yra, neabejotinai, informacija iš pirmų lūpų apie kasdienį kalbos vartojimą ir subtilybes, kaip ji vartojama skirtinguose socialiniuose, regioniniuose ar profesiniuose kontekstuose. Be to, tuomet galima treniruoti savo tarimą pagal „gimtąjį“ kontekstą, taigi, greičiau patobulinti ir savo kalbėjimo bei klausymosi įgūdžius“, – pažymi dėstytojas, tuo pačiu pridurdamas, kad, kaip ir visur, yra dvi medalio pusės – gimtakalbiai dėstytojai ne visuomet gali teisingai įvertinti, kuriuos jų kalbos niuansus bus sunkiau perprasti negimtakalbiams.
Paklaustas apie iššūkius, su kuriais teko susidurti Vokietijos švietimui pandemijos metu, M. Polzeris sako, kad jų būta įvairių – jau vien todėl, kad šalis yra federacinė respublika, padalinta į šešiolika žemių, turinčių savus teisės aktus ir švietimo politiką. Todėl kiekviena žemė su iššūkiais kovojo savaip – kai kur švietimo įstaigos atsidarė anksčiau, kitur vėliau; kai kur nuotolinis mokymas buvo sėkmingesnis, nei kitur.
„Nors švietimas skaitmeninėje erdvėje pavyko gerokai geriau, nei tikėtasi, vis tiek teko susidurti su iššūkiais. Skaitmenizacija Vokietijoje yra vis dar laikoma vidutiniška. Kai kuriose nuošalesnėse šalies vietovėse apskritai nėra greito interneto ryšio. O ir didesniuose miestuose – Miunchene, Hamburge, Berlyne ir t. t. – vargingesnės šeimos turi prieigą tik prie vieno ar dviejų skaitmeninių įrenginių. Jais turi dalintis tėvai, jei jiems reikia dirbti nuotoliniu būdu, ir du, trys ar daugiau vaikų, besimokančių namuose“, – problemas vardija M. Polzeris.
Lietuvoje pasirinko VDU – nudžiugino tarpdiscipliniškumo dvasia
Domėdamasis galimybėmis įsidarbinti Lietuvoje, M. Polzeris apsidžiaugė perskaitęs apie Vytauto Didžiojo universitete (VDU) palaikomą tarpdiscipliniškumą – galimybę derinti skirtingas studijų sritis ir įgyti platų universitetinį išsilavinimą. Panašius principus galima pastebėti ir pašnekovo studijose ir darbuose, kuriuose persidengia leidyba, informacinės technologijos ir humanitariniai mokslai. Baigęs Viduramžių studijas Bambergo universitete, magistrantūroje jis studijavo leidybą, vėliau gilinosi į IT sritį. Tarp M. Polzerio buvusių darboviečių – ne tik įvairūs Europos universitetai ar sveikatos priežiūros startuolis (angl. start-up), bet ir automobilių gamintojo „Ford“ padalinys Kelne.
„Kai tik sužinojau, kad universitetas vadovaujasi tarpdiscipliniškumo principais, pasijutau tvirtai dėl savo sprendimo. Visą savo akademinę karjerą stengiausi palaikyti tarpdiscipliniškumo dvasią – todėl manau, kad VDU švietimo schemose pritapsiu gerai“, – paaiškina dėstytojas.
Germanistas taip pat žada Kaune suburti ir roko grupę – laisvalaikiu jis mėgsta groti būgnais ir planuoja šios veiklos neatsisakyti ir Lietuvoje. „Jei grojate roką, ypač klasikinį, kaip „Led Zeppelin“, „Deep Purple“ ir t. t., arba bliuzą, ir jei ieškote būgnininko – susisiekite su manim“, – kviečia dėstytojas, turintis solidžios patirties ir šioje srityje – 1992-2004 metais jis buvo profesionalus būgnininkas.
M. Polzeris dar neatvyko į Lietuvą, tačiau artimesnę pažintį su šalimi jau pradėjo – neseniai jis perskaitė Rimanto Kmitos romaną „Pietinia kronikas“ apie gyvenimą Šiauliuose XX amžiaus pabaigoje. Knyga, išversta į vokiečių kalbą, paliko jam itin gerą įspūdį. Savo ruožtu, norintiems žvilgsnio į šiandieninę Vokietijos visuomenę, jis siūlo paskaityti Juli Zeh romaną „Unterleuten“ – apie išgalvotame kaime kilusias kultūrų sankirtas, kai jame imamasi statyti vėjo jėgaines.
„Jei labiau mėgstate filmus, labai rekomenduoju „Systemsprenger“, kurį režisavo Nora Fingscheidt, apie agresyvia laikomą devynmetę, jos beviltišką kelionę po skirtingas socialines institucijas bei nesėkmei pasmerktus įsivaikinimus“, – kultūros rekomendacijomis dalinasi dėstytojas.
***
Markusas Polzeris baigė viduramžių bakalauro studijų programą Otto-Friedricho universitete Bamberge (2007 m.) – studijų metu jis pagal „Erasmus+“ programą metus mokėsi Gothenburgo universitete Švedijoje. 2010-aisiais M. Polzeris baigė redagavimo bei leidybos magistrantūros studijas Berlyno laisvajame universitete (2010 m.), tais pačiais metais dirbo Vokietijos akademinės mainų tarnybos (DAAD) tutoriumi Olštyno universitete Lenkijoje. Ketverius metus (2010–2014 m.) jis dirbo akademiniu darbuotoju Antverpeno universitete (Belgija), 2012-aisiais – kviestiniu dėstytoju Leideno universitete (Nyderlandai). 2014–2015 m. M. Polzeris buvo CRC konsultantas kompanijoje „Ford Motor Company“. Trejus metus iki 2018-ųjų jis taip pat dirbo Berlyno akademinėje leidykloje, leidžiančioje medicininę literatūrą. 2018–2020 m. M. Polzeris buvo skaitmeninio sveikatos sektoriaus startuolio (start-up) operacijų vadovas. 2019–2020 m. dėstytojas dėstė vokiečių kaip užsienio kalbą Gėtės institute Vokietijoje.