Mokslo premiją gavęs G. Mažeikis: mano siekis – įplieksti dialogą
Šiemet Kauno miesto mokslo premija už nuopelnus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje skirta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriui dr. Gintautui Mažeikiui – vienam žymiausių ir įdomiausių Lietuvos filosofų, kultūros teoretikų ir antropologų.
Profesorius įvertintas už pastarojo meto aktyvią mokslinę veiklą, kuri susijusi su socialine-politine kritika, taip pat už monografiją „Dvasios niekšybė. Moralinės vaizduotės tyrimai“, kurioje analizuojama moralinė vaizduotė negatyviosios dialektikos, idėjų istorijos ir filosofinės antropologijos būdu. „Šioje monografijoje nagrinėjami tokie sudėtingi filosofiniai klausimai kaip gudriojo proto funkcija istorijoje, kaip tai reiškėsi gulaguose, tremtyje ir kitais tragiškais periodais, kaip tai vyksta labai specifinėje vietoje – gulaginiame arba geto teatre nacistinio režimo metu“, – pasakoja VDU filosofas. Pasak profesoriaus, tokie tyrimai padeda integruoti filosofijos, literatūros, teatro ir sociologijos studijas bei samprotauti labai tarpdiscipliniškai. „Tik tarpdiscipliniškumas leidžia aptarti tokias sudėtingas situacijas ar personas kaip, pavyzdžiui, triksteriai (angl. trickster – apgavikas, sukčius, pokštininkas)“, – įsitikinęs G. Mažeikis.
Apdovanojimas už kritiką
Visgi, nepaisant pasiekimų mokslinėje sferoje, G. Mažeikis įsitikinęs, kad Kauno miesto mokslo premija jam šiais metais buvo skirta už nebijojimą analizuoti ir kritikuoti Lietuvos ir tarptautinę socialinę, politinę situaciją, plėtoti kritinę komunikaciją, nagrinėti protestų kultūrą. „Vienas iš argumentų, kuris lėmė mano kandidatūros pasirinkimą, buvo tai, kad aš reiškiuosi labai daug kaip viešasis intelektualas – rašau įvairius kritinius straipsnius ir įsitraukiu į protesto aplinką, kartais ir pats ją skatinu“, – pasakoja filosofas ir priduria, kad šioje vietoje neįžvelgia disonanso tarp apdovanojimo gavimo ir protestinės aplinkos.
„Žinoma, kiekvienas apdovanojimas atrodo ir skamba kaip konformizmas – kaip bendradarbiavimas su dominuojančia valdžia. Bet vienas iš mano tikslų – apimti ir konfliktinę komunikaciją, todėl bendravimas ir komunikavimas su priešingomis stovyklomis, turinčiomis skirtingas nuomones, mano manymu, yra būtinas. Štai kodėl aš nuolat rašau apie alternatyvų dialogą, nes mano siekiamybė – kuo ryškesnis dialogo „įplieskimas“, – paaiškina premijos laureatas.
Kontrolės spąstuose
G. Mažeikis, kalbėdamas apie dabartinę švietimo būklę, pirmiausia pabrėžia būtinybę išlaisvinti Lietuvos mokslą iš perdėtos institucionalizacijos. „Lietuvos švietimas turi būti iš dalies išnormintas, nes šiuo metu yra per daug nepagrįstų normų, kurios varžo ir neleidžia tobulėti, pavyzdžiui, standartizuoti patikrinimai ar universitetų ir mokyklų autonomijų praradimas. Gyvename tokiame panoptikono (angl. panopticon – institucinio formavimo ir kontrolės sistema, kurią XVIII amžiuje sukūrė anglų filosofas ir socialinis teoretikas Jeremy Bentham. Projekto idėja yra tokia, kad visus įstaigos kalinius galėtų stebėti vienas apsaugos darbuotojas, o kaliniai negalėtų pasakyti, ar jie yra stebimi) arba visuotinio stebėjimo ir kontrolės lygmenyje, kada valdžia nepasitiki savo piliečiais ir jų galimybėmis, todėl nori kiekvieną žingsnį kontroliuoti“, – konstatuoja VDU profesorius. Jo teigimu, tokia perdėta kontrolė nedidina studijų ar mokslo kokybės, o tik sukelia didelį psichologinį diskomfortą ar net traumas.
Dirbdamas Vytauto Didžiojo universitete, G. Mažeikis drąsina studentus gebėti savarankiškai rinktis ir gilintis į kokias tik nori sritis, svarbu tik mokėti tinkamai apginti savą interesą dialogo metu. „Visai nesvarbu, kokią studijų programą – filosofiją ar programavimą – studentas studijuoja, bet jeigu jam šiuo metu atrodo reikalingos sociologijos ar kokios nors užsienio kalbos žinios, jis turi nebijoti išsireikalauti, kad universitetas tas galimybes sudarytų. Universitetui bendradarbiaujant, savo intelektinį žemėlapį studentai kurti turi patys. Tačiau tikslas – lavinti kūrybingus, analitiškai ir kritiškai mąstančius žmones, o ne siauriai orientuotus specialistus – turi būti valstybės, o ne tik universiteto prioritetas“, – teigia profesorius.
Keturios sferos, kuriomis rūpinasi filosofas
Kalbėdamas apie sėkmingo mokslininko įpročius, G. Mažeikis siūlo prisiminti A. Einšteiną, kuris, vykdydamas savo teorinius ir praktinius fizikinius skaičiavimus, nemažai laiko skyrė ir grojimui smuiku bei F. Dostojevskio romanų skaitymui. „A. Einšteinas yra pripažinęs, kad visa tai jam padėjo profesinėje srityje. Kitaip tariant, yra tam tikros vaizduotės sferos, kurios būtinai turi būti derinamos su mūsų intelektine veikla“, – atskleidžia filosofijos profesorius ir pasakoja, kad palaiko Viljamo Bleiko, XIX a. britų dailininko, poeto ir mąstytojo, idėją, kad mūsų pasaulis susideda mažiausiai iš keturių sferų – proto, emocijų, vaizduotės ir kūno – ir nei vienai iš šių negalima skirti mažiau dėmesio. „Asmeniškai stengiuosi lavinti ir skirti panašiai dėmesio visoms šioms sferoms“, – prisipažįsta G. Mažeikis.
„Jeigu jūs manote, kad esate labai labai protingas ir daug ką žinote ir rūpinatės tik tuo, ką dar sužinoti ir tapti dar protingesniu, turiu jus įspėti – taip nebus. Vienpusiškumas pavojingas. Rūpinantis tik protu, labai nukenčia jūsų vaizduotė, emocijos, kūnas, o galiausiai perdega ir pats protas“, – įsitikinės VDU profesorius.
Kauno miesto mokslo premija jau šeštus metus iš eilės skiriama mokslininkams už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius mokslo pasiekimus ar novatoriškas mokslines idėjas ir jų įgyvendinimą Kaune. Premijos dydis siekia 5 tūkst. eurų. Kaip įprastai, iškiliausi Kauno mokslininkai pagerbti Lietuvos mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime.
Mokslo premijos skiriamos nuo 2013 metų, o 2015 metais numatyta galimybė teikti dvi premijas: vieną už nuopelnus fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ar technologijos mokslų srityje, kitą – už socialinius ir humanitarinius mokslus. Šiemet Kauno mokslo premija už nuopelnus fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityje skirta Kauno technologijos universiteto profesoriui habil. dr. Jurgiui Kazimierui Staniškiui.
Teisę siūlyti kandidatus Kauno miesto mokslo premijai gauti turi Lietuvos mokslų akademija, Kaune veikiančios mokslo ir studijų institucijos, mokslo sąjungos, asociacijos. Savo kandidatūras taip pat gali siūlyti patys mokslininkai. Teikimus skirti Kauno miesto mokslo premiją svarsto Lietuvos mokslų akademija. Į Kauno miesto mokslo premiją šiais metais pretendavo 8 kandidatai.
Pasak akademikų bendruomenės atstovų, Kaune dirba ir reikšmingų rezultatų pasiekia daug mokslininkų, todėl ši miesto įsteigta premija – ne tik solidus darbo rezultatų įvertinimas, bet ir paskatinimas dar didesniems ateities iššūkiams.