Klaida 404. Toks puslapis neegzistuoja

Dokumentinio filmo „Marija Gimbutienė: ateities pajauta“ premjera

Balandžio 18 d. 16.30 val. V. Putvinskio g. 23, 103 auditorijoje kviečiame į išskirtinę ir vienintelę šiemet, dokumentinio filmo apie Mariją Gimbutienę ir jos darbus, premjerą! Pirmą kartą Kaune, specialiai Vytauto Didžiojo Universiteto akademinei bendruomenei, pristatomas dokumentinis filmas „Marija Gimbutienė: ateities pajauta“.

Pasaulyje M. Gimbutienė laikoma viena įtakingiausių archeologų, savo tyrimuose sujungusia archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą į bendrą discipliną – archeomitologiją, gerokai pakeitusią Europos priešistorės sampratą. 1993 m. mokslininkei M. Gimbutienei (1921-1994 m.) suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.

Filme „Marija Gimbutienė: ateities pajauta“ – vienos žymiausių pasaulyje lietuvių kilmės mokslininkės įžvalgos, skatinančios permąstyti mūsų tapatybę ir atsigręžti į Senosios Europos civilizacijos esmę.  Taip pat pristatoma Gimbutienės kelionė nuo formavimosi metų Lietuvoje iki įtakingos akademinės karjeros pabrėžiant jos gilų ryšį su folkloru ir novatoriškus Senosios Europos kultūrų, deivių ir mitų tyrimus.

Filme pateikiami įvairių ekspertų apmąstymai, kuriuose asmeniniai atradimai susipina su mokslinėmis įžvalgomis ir atskleidžia Gimbutienės ilgalaikę įtaką senųjų civilizacijų tyrimams bei jos unikalų požiūrį į gyvenimo, gamtos ir dvasingumo sąsajas. Tai tarsi savalaikis siūlymas atradimų šviesoje peržvelgti mūsų tapatybę ir atsigręžti į Senosios Europos civilizacijos esmę.

Premjeroje dalyvaus ir filmo idėjos bendraautorė Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė, „Gilu fondo“ įkūrėja, renginio „Epo kismas: Eglės karūnos misterija“ autorė.

 

Filmo video anonsas. Renginys nemokamas, bet vietų skaičius ribotas. Kviečiame registruotis čia. Filme kalba:

  • Marija Alseikaitė-Gimbutienė

Archeologė, antropologė, archeomitologijos pradininkė

  • Gabrielė Rimkutė

Archeologė, parodos „Deivės ir kariai“ kuratorė

  • Daiva Vaitkevičienė

Mitologė, folkloristė

  • Adomas Butrimas

Menotyrininkas, archeologas, asmeniškai pažinojęs Mariją Gimbutienę

  • Dainius Razauskas

Mitologas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas

  • Vykintas Vaitkevičius

Archeologas, žygeivis

  • Eugenijus Žmuida

Literatūrologas, rašytojas

  • Vytautas V. Landsbergis

Poetas, publicistas, kino režisierius, rašytojas

  • Oskaras Koršunovas

Režisierius, dramaturgas

  • Laimutis Vilkončius

Kompozitorius, pedagogas, roko operos „Eglė“ autorius

 

Renginį organizuoja VDU HMF Kultūrų studijų katedros Lyginamųjų kultūrų studijų programos magistrantė Anželika Voinė.

Apie Latvijos vaikų literatūros naujienas – iš vaikų literatūros ekspertės lūpų

2024 m. kovo 11-15 d. VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedroje ir VDU HMF Letonikos centre viešėjo dėstytoja Sandra Okuneva (Sandra Okuņeva) iš RTU Liepojos akademijos (RTU Liepāja). Dėstytoja yra latvių vaikų literatūros specialistė, dalyvauja įvairiose knygų vaikams ekspertinėse komisijose, rengia metines naujienų apžvalgas, tyrinėja pažintinę literatūrą vaikams, skaito paskaitas studentams, o šiuo metu rengia disertaciją.

S. Okuneva į Kauną atvyko pasinaudojusi Erasmus+ programos parama dėstymo vizitams. Jos skaitytos paskaitos Lituanistikos katedros bakalauro programos „Lietuvių filologija ir leidyba“ antrakursiams leido įsiklausyti į latvių kalbos skambesį, sustiprinti skaitymo latvių kalba įgūdžius. Dėstytoja supažindino su svarbiausiais latvių vaikų literatūros raidos bruožais ir dėmesio vertomis naujienomis. Detaliau buvo pristatyta viena svarbiausių šių laikų latvių vaikų literatūros srities asmenybių – poetė, dramaturgė, leidėja, įvairių skaitymą skatinančių akcijų organizatorė Inesė Zanderė. Jos eilėraščiams būdinga „naujojo paprastumo estetika“ – menamo paprastumo ir tiesioginio emocinio poveikio pasiekiama naudojant pakankamai rafinuotas ir sąmoningai apmąstytas priemones. Kelių poetės eilėraščių vertimai į lietuvių kalbą išspausdinti latvių vaikų poetų kūrybos antologijoje „Tirpsta diena kaip ledai“ (2023).

Leidybos srities žinias studentai praturtino susipažinę su unikalia Latvijoje išleista šimto paveikslėlių knygų serija „Bikibuks“, kurios kiekviena nedidelio formato knygelė skirta tik vienam žinomo latvių poeto eilėraščiui. Kiekviena knygelė iliustruota vis kito latvių dailininko – tad serijoje atsiskleidžia ne tik latvių vaikų poezijos istorija, bet ir menininkų kūrybos savitumas.

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojų ryšiai su mokslininkais iš Liepojos užsimezgę jau seniai – 2000 m. buvo pasirašyta pirmoji tarpfakultetinė sutartis. Šiais metais Liepojos universitetas buvo performuotas į Rygos technikos universiteto Liepojos akademiją, tačiau gilios mokslinio bendradarbiavimo tradicijos tęsiamos – kasmet važiuojama į Liepojoje organizuojamas tarptautines konferencijas “Vārds un tā pētīšanas aspekti” (Žodis ir jo tyrinėjimo aspektai), “Aktuālas problēmas literatūras un kultūras pētniecībā“ (Aktualios problemos literatūros ir kultūros tyrimuose) ir kt. Pastaroji konferencija šiais metais mini jau 30-ąjį jubiliejų, į ją kovo 21-22 d. išvyksta ir būrelis VDU HMF dėstytojų.

Kristinos Vaisvalavičienės nuotraukos.

Garbės stipendija skirta Lyginamųjų kultūrų studijų programos magistrantei Agnei Gintalaitei

2024 m. vasario 15 d. vyko Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdis, kurio metu buvo pagerbti ir įvertinti VDU bendruomenės nariai. Tądien už kultūrinę ir meninę veiklą Vytauto Didžiojo universiteto Garbės stipendija skirta ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lyginamųjų kultūrų studijų programos magistrantei Agnei Gintalaitei. VDU dėstytojai, studijų bendražygiai Agnę Gintalaitę gali pažinti kaip puikiai besimokančią, aukščiausius įvertinimus gaunančią studentę. Taip pat magistrantė yra aktyvi mokslinėje veikloje, kuri studijų metais skaitė ne vieną pranešimą konferencijose, pateikė publikavimui mokslinį, savo tyrimais paremtą straipsnį. Ir dar kultūrinė, meninė veikla…

Plačiau apie save pasakoja pati Agnė:

Esu menininkė, dirbanti su įvairiomis medijomis, tapyba, instaliacija, garsu, fotografija. Mane domina vaizdo nepatikimumas, savo darbuose tyrinėju tiek iki-fotografinių, tiek post-fotografinių technikų galimybes, ypač daug dėmesio skirdama techninėms klaidoms, į kurias žiūriu kaip į evoliucijos šaltinį, galimybę generuoti hibridines autorystės formas.

Meninę kūrybą suprantu ne kaip išraišką, o kaip tyrimo metodą, savo praktikoje derinu meninę ir mokslinę vaizduotes. Esu baigusi VDA menotyrą, VU studijavau psichologiją, o vėliau įkvėpimo ir, manau, gilumo mano meniniams tyrimams ėmė teikti kultūrų studijos VDU.

Vykdau lauko tyrimą apie lietuvių gyvenimo būdo migrantų bendruomenę Fuerteventuros saloje. Autoetnografinė akademinio tyrimo dalis neišvengiamai persipina su menine praktika. Vienas iš mano kūrybinių projektų –  radikalių daiktų kolekcija. Tai daiktai, kuriuos galime pamatyti vaizduotės pagalba pakrantės akmenyse, netyčia, prietemoje, nematydami ryškiai, projektuodami patys save. Taip tyrinėju meninės praktikos ir tapatybės parametrus Fuerteventūroje –  pokolonijinėje vulkaninės kilmės saloje, pasižyminčioje nederlingais kraštovaizdžiais, subtropiniu klimatu ir migrantų srautais. Kitame projekte, kurį pavadinau ,,Pingvinų planeta“, kuriu alternatyvų pasaulį, kuris toks pat kaip ir mūsų, tik paremtas ne antropocentristine, o ekocentristine etika.

Visada buvau linkusi gilintis į reiškinių kompleksiškumą, niekada nemėgau supaprastintų požiūrių į pasaulį, gyvenimo bėgyje ir kūryboje žaidžiau mokslininkę, tačiau tik studijos VDU atskleidė šią mano tapatybės dalį, mokslas man tapo daug daugiau, nei įkvėpimu meniniams projektams ar argumentu diskusijoms ir rašomai publicistikai.  Šiandien atrodo, kad studijų metu užgimusi mano nauja mokslininkės, tyrėjos tapatybė auga,  stiprėja, savarankiškėja ir neketina niekur trauktis iš mano gyvenimo.

Nors studijuoju nuotolinėje programoje, tačiau kaip niekad anksčiau jaučiuosi esanti universiteto bendruomenės dalimi, o gauta garbės stipendija ne tik sujaudino, pradžiugino, bet ir tapo motyvacija dar labiau stengtis auginti savyje ne tik menininkę, bet ir mokslininkę.

Dar kartą sveikiname gavus Vytauto Didžiojo universiteto Garbės stipendiją! Cituojant Rektoriaus sveikinimo žodžius, linkime, kad šis laimėjimas tebūna paskata rimtoms studijoms, prasmingai visuomeninei veiklai, įsipareigojimas dirbti Lietuvos labui.

Renginių ciklas „Mėnuo, skirtas Lietuvos Barokui“

VDU Humanitarinių mokslų fakultetas ir studentų kūrybinė grupė „Declamationes“ kviečia į renginių ciklą „Mėnuo, skirtas Lietuvos Barokui“. Renginių metu siekiama aktualizuoti istorinę, kultūrinę, literatūrinę šios turtingos epochos tradiciją. 

Iškilusis Barokas, didingasis Barokas, puošnusis ir įmantrusis Barokas. Sakraliniai pastatai, aukšti kupolai ir spalvingos dekoracijos, Mykolas Kazimieras Pacas, Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Albertas Vijūkas Kojelavičius ir kiti, epigramos, akrostichai ir anagramos. Laikotarpis, įamžintas architektūroje, garsios asmenybės, žaismas žodžiais ir prasmėmis, ar kur kas daugiau?

Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. kviečia minėti LDK didikų Pacų metus – minimos LDK didžiojo etmono  Mykolo Kazimiero Paco 400 – tosios metinės. Seimas 2025 metus skelbia Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais.

Patirkite, stebėkite, tyrinėkite, dalyvaukite – Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas bei studentų kūrybinė grupė „Declamationes“ kviečia į renginių ciklą „Mėnuo, skirtas Lietuvos Barokui“:

 

Balandžio 10 d., 17 val., VDU daugiafunkcinis mokslo ir studijų centras, V. Putvinskio g. 23, 310 aud.

 

Pokalbis „Visas pasaulis vaidina“.

Dalyvauja:

→ Prof. Gintautas Mažeikis „Baroko klostės: rūmų teatras“.

→ VDU studentų kūrybinė grupė „Declamationes“, videofilmas „Kai mes žaidėme Baroką“.

 

Balandžio 17 d., 17 val., Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, S. Daukanto g. 25

 

Retorinė akcija „Baroko kūrėjų pašnekesiai“.

Dalyvauja:

→ Prof. Egidijus Aleksandravičius, dr. Moreno Bonda, prof. Irena Buckley, prof. Vaida Kamuntavičienė, vertėjas Sigitas Lūžys.

→ VDU studentų kūrybinė grupė „Declamationes“.

 

Balandžio 24 d., 17 val., Restoranas „Višta puode“, S. Daukanto g. 23

 

VDU poetų Triumfo arka.

Dalyvauja:

→ Poetas Donaldas Kajokas.

→ VDU bendruomenės nariai, kuriantys poeziją. Registracija aktyvi iki balandžio 23 dienos.

 

Gegužės 8 d., 17 val., VDU Didžioji aula, Gimnazijos g. 7

 

Literatūrinis banketas „Baroko ir Romantizmo kokteilis“.

Dalyvauja:

→ Dr. Marius Daraškevičius „Užsitęsęs Barokas Lietuvos dvarų kultūroje“.

→ Prof. Irena Buckley „Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir Adomas Mickevičius“.

→ VDU studentų kūrybinė grupė „Declamationes“, scenos vaizdelis „Prašom prie stalo“ (pagal Adomo Mickevičiaus „Poną Tadą“).

Kvietimas į VDU studentų mokslinę konferenciją

Prasidėjo registracija į IV-ą kasmetinę VDU Rytų Azijos regiono studijų studentų organizuojamą konferenciją skirtą Rytų Azijai. Kviečiame antro ir aukštesnių kursų bakalauro studentus, magistrantus ir doktorantus, besidominčius Azijos kultūra, menais, politika, ekonomika ar kitomis sritimis, dalyvauti patiems bei paskatinti savo draugus ir bendraminčius. Tai proga studentams pasidalinti savo žinių bagažu, darbais ar atliktais tyrimais su kolegomis bei galimybė įgyti viešojo kalbėjimo įgūdžių.

Konferencija vyks balandžio 24 d. Kaune, V. Putvinskio g. 23-310. Pranešėjai galės prisijungti ir per MS Teams. Pranešimų kalba: lietuvių arba anglų. Norimų pristatyti darbų santraukų (iki 250-300 žodžių) ar klausimų dėl papildomos informacijos lauksime el. paštu azijos.konferencijaVDU@gmail.com iki kovo 22 d. Su atrinktais kandidatais susisieksime per kelias dienas po registracijos pabaigos.

Pagarbiai,

Konferencijos organizatoriai

Facebook | VDU Azijos Savaitė

Studentams – registracija dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2024“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai kviečiami dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2024“, skirtoje VDU atkūrimo sukakčiai ir artes liberales koncepcijai.

„Šiais metais, kai atkurtasis VDU žengia į savo 35-ąjį gimtadienį, konferenciją skiriame su VDU atkūrimu į Lietuvos aukštąjį mokslą įsiliejusiam artes liberales studijų modeliui ir kviečiame studentus diskutuoti – kaip VDU artes liberales modelis per individualizuotus ir tarpdisciplininius studijų pasirinkimus išlaisvina studentų kūrybiškumą ir inovatyvumą, įgalina jų lyderystę ir verslumą, ugdo empatiją, atsakomybę bei tarpkultūrinę savivoką, suteikia jiems kompetencijas mąstyti plačiau ir padeda idėjos užuomazgą užauginti iki siekiamo rezultato“, – sako VDU komunikacijos prorektorė docentė dr. Vilma Bijeikienė.

Konferencija vyks 2024 m. gegužės 3 d., penktadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).

Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe studentų.

Registracija vyksta iki kovo 22 d. Registracijos forma.

Pranešimų temos turi atliepti šias konferencijos potemes:

  • Universitetas kaip kūrybos ir meno erdvė
  • Laisvės galimybės ir ribos
  • Kūrybiškumas ir technologijos
  • Inovatyvūs verslo ir socialinių iššūkių sprendimai
  • Žmogus, bendruomenė ir visuomenė pokyčių kontekste
  • Gamta mokslininko rankose
  • Kalbų, kultūrų įvairovė ir humanistinės vertybės
  • Darnus vystymasis švietime
  • Sportas ir sveikatingumas
  • Politikos kontekstai ir medijų erdvė

„Laisvė kurti 2024“ raktiniai žodžiai, padėsiantys susiorientuoti konferencijos temoje: liberalieji menai, tarpdiscipliniškumas, kūrybiškumas, darnus vystymasis, inovacijos, daugiakalbystė, dirbtinis intelektas.

Pranešimų trukmė ir formatai:

  • Pranešimas žodžiu (iki 15 min.)
  • Stendinis pranešimas
  • Meninės kūrybos pristatymas (pasirodymas su prisistatymu, iki 15 min. trukmės, arba darbų paroda)

Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.

Registracijos formoje būtina pateikti pateikti pranešimo santrauką (nuo 200 iki 250 žodžių) lietuvių arba anglų kalba.

Reikalavimai santraukai:

Pranešimo santraukoje turi būti nurodoma:

  • Pranešimo mokslinė (praktinė) problema
  • Pranešimo tikslas
  • Pranešimo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai
  • Pagrindiniai tyrimo rezultatai (pranešimo įžvalgos)
  • Raktiniai žodžiai (3-5 žodžiai)
  • Literatūra (tik moksliniams pranešimams)

Atrinktų pranešimų autoriai informuojami iki balandžio 10 d. Konferencijos programa skelbiama iki balandžio 22 d.

Pranešimus vertins konferencijos mokslinis komitetas.

Konferencijos mokslinio komiteto nariai:

  • Rūta Mažeikienė (pirmininkė)
  • Aistė Žemaitytė
  • Baltramiejus Jakštys
  • Giedrė Baltrušaitytė
  • Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė
  • Inga Adamonytė
  • Jurgita Macijauskaitė-Bonda
  • Rita Novikaitė
  • Sigita Urbonienė
  • Vykintas Baublys
  • Viktorija Starkauskienė
  • Neringa Palionienė
  • Aušra Lisinskienė

Akimirkos iš konferencijos „Laisvė kurti 2022“

Akimirkos iš konferencijos „Laisvė kurti 2023“

2024 metų Frankofonijos mėnesio kultūrinė programa

Kiekvienais metais VDU Frankofonijos šalių centras rengia kultūrinę Frankofonijos mėnesio programą kartu su Kauno m. savivaldybe, Kanados ambasada Lietuvoje, Frankofoniškųjų universitetų agentūra (pranc. Agence universitaire de la Francophonie, AUF), Prancūzijos ambasada Lietuvoje ir kitais partneriais.

Artėjant frankofoniškajam kovo mėnesiui, Tarptautinė Frankofonijos Organizacija pasirenka Europai ir pasauliui aktualią temą. Šių metų Frankofonijos mėnesio tema – „Kurti, diegti naujoves ir imtis veiklų prancūzų kalba“. Atsižvelgęs į šią temą, VDU Frankofonijos šalių centras pristato naują programą, kurioje akcentuojamas kūrybiškumas, kultūrinė diplomatija, kultūros ir politikos sąsajos.

VDU Frankofonijos šalių centro programa prasideda kovo 4 d. kasmetine tarptautine moksline konferencija „Frankofoniškojo pasaulio kultūra ir politika“, kurioje daug dėmesio skiriama šių dienų frankofoniškojo pasaulio kultūros ir politikos kontekstams ir visą Frankofoniją vienijančiai prancūzų kalbai. 

Tarptautinė mokslinė konferencija

„Culture et politique du monde francophone“ / „Frankofoniškojo pasaulio kultūra ir politika“

Kovo 4 d., 9:30–18:00 val.

Nuotolinis renginys prancūzų ir lietuvių kalbomis per MS Teams. Būtina išankstinė registracija prieš tris dienas elektroniniu paštu: giedre.pranaityte@vdu.lt

Konferencijos atidarymas: 9:30–11:50 val.

VDU Frankofonijos šalių centro vadovės prof. dr. Aurelijos Leonavičienės konferencijos atidarymo kalba (9:30–9:40).

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės doc. dr. Rūtos Eidukevičienės sveikinimo kalba (9:40–9:50)

Kauno miesto mero p. Visvaldo Matijošaičio sveikinimo kalba (9:50–9:55)

Frankofoniškųjų universitetų agentūros (AUF) Vidurio ir Rytų Europos šalių prezidento p. Mohamed Ketata sveikinimo kalba (9:55–10:05).

Prancūzijos ambasados Lietuvoje ambasadorės J. E. Alix Everard sveikinimo kalba (10:05–10:15)

Kanados ambasados Lietuvoje ambasadorės J. E. Jeanette Sautner sveikinimo kalba (10:15–10:25).

Rumunijos Vakarų Timišoaros universiteto doc. dr. Ramonos Malitos plenarinė konferencijaMarthe’os Bibesco europietiška dvasia ir Rytų Europos šaknys“ (10:25–10:55, prancūzų kalba)

Ukrainos Valstybinės civilinės inžinerijos ir architektūros akademijos profesorės dr. Innos Yakovlevos pranešimas „Specializuota prancūzų kalba“ (10:55–11:15, prancūzų kalba).

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto mokslo darbuotojos dr. Emilijos Pundziūtės-Gallois pranešimas „Diasporų diplomatija“ (11:15–11:35, prancūzų kalba).

Diskusijos 11:35–11:50 val.

Pietų pertrauka: 11:50–13:30 val.

 

I konferencijos sekcija (vadovė – dr. Giedrė Pranaitytė)

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrologės, kritikės dr. Jūratės Čerškutės plenarinis pranešimas „Drybsai tokiu metu, kai daroma istorija? Ričardo Gavelio proza tarp politikos, kultūros ir istorijos“ (13:30–14:00, lietuvių kalba).

Rumunijos Dunarea de Jos Galati universiteto prof. habil. dr. Alinos Ganea pranešimas „Inicijuoti pokyčius. Frankofoniškojo pasaulio prisidėjimas prie aplinkosaugos kultūros“ (14:00–14:20, prancūzų kalba).

Paryžiaus ir Nantero universiteto istorijos tyrėjo p. Julien Gueslin pranešimas „Geriau vienai kitą pažinti ir suprasti: frankofonijos vaidmuo vykstant Prancūzijos ir Lietuvos informacijos mainams (1920-1940)“ (14 :20–14:40, prancūzų kalba).

VDU doktorantės Khaoula Oubi pranešimas „Dabartiniai Maroko ir Prancūzijos ryšiai“ (14:40–15:00, prancūzų kalba).

Rumunijos Vakarų Timišoaros universiteto magistrantės Iasmina-Petronela Linta-Balan pranešimas Marthe’os Bibesco „Žalioji papūga. Chronotopinės analizės pasiūlymai“ (15:00–15:20, prancūzų kalba).

Diskusija: 15:20–15:30 val.

Kavos pertrauka: 15:30–16:00 val.

 

II konferencijos sekcija (vadovė – prof. dr. Aurelija Leonavičienė)

Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Andžej Pukšto pranešimas „Geopolitikas iš Maisons-Laffitte. Dar kartą apie Jurgį Giedraitį“ (16:00–16:20, lietuvių kalba).

Lietuvos Respubikos Seimo nario, prof. dr. Valdo Rakučio pranešimas „Politiniai ir kultūriniai Lietuvos ir Prancūzijos ryšiai XVII–XVIII amžiuje“ (16:20–16:40, lietuvių kalba).

Vytauto Didžiojo universiteto dr. Ievos Karpavičiūtės pranešimas „Prancūzijos strateginiai interesai ir šiandienos iššūkiai Europos saugumui“ (16:40–17:00, lietuvių kalba).

Vytauto Didžiojo universiteto Frankofonijos šalių centro koordinatorės dr. Giedrės Pranaitytės pranešimas „Moralinių tarptautinės politikos pagrindų erozija naujoje karų epochoje“ (17:00–17:20, lietuvių kalba).

Kauno kolegijos lektoriaus dr. Andriaus Švarplio pranešimas „Besikeičianti politinė paradigma: iš nacionalinės – į globalistinį režimą (naujausios tendencijos)“ (17:20–17:40, lietuvių kalba).

 Diskusija: 17:40–17:50 val.

Konferencijos uždarymas    

 

Mokslinis konferencijos komitetas

Komiteto pirmininkė:

Prof. dr. Aurelija Leonavičienė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva

Komiteto nariai:

Doc. dr. Rūta Eidukevičienė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva

Dr. Giedrė Pranaitytė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva

Dr. Emilija Pundziūtė-Gallois, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva

Prof. dr. Christophe Traisnel, Monktono universitetas, Kanada

Prof. dr. Alina Ganea, « Dunărea de Jos » de Galaţi universitetas, Rumunija

Doc dr. Ramona Malita, Vakarų Timišoaros universitetas, Rumunija

Prof. dr. Inna Yakovleva, Valstybinė civilinės inžinerijos ir architektūros akademija, Ukraina

Doc. dr. Oksana Zinkevych, Valstybinė civilinės inžinerijos ir architektūros akademija, Ukraina

                                 

KITI FRANKOFONIJOS MĖNESIO RENGINIAI

 

1. Viešoji paskaita „Eksperimentinė prancūzų (ir ne tik) poezija, kaip įkvėpimo šaltinis“

Kovo 7 d., ketvirtadienį, 18 val. (trukmė – 1 val.)

Pranešėja – Vilniaus universiteto kūrybinio rašymo dėstytoja, semiotikė ir šiuolaikinės visuomenės tyrėja dr. Rūta Latinytė.

Nuotolinis nemokamas renginys lietuvių kalba per MS Teams. Būtina išankstinė registracija prieš tris dienas elektroniniu paštu: giedre.pranaityte@vdu.lt.

Organizuoja VDU Frankofonijos šalių centras.

Poezija – daugiaprasmė žodinės kūrybos forma, kuriai būdinga ne tik literatūrinio subjekto saviraiška, bet ir pasakojimas apie žmogų supantį vidinį ir išorinį pasaulį. Skaityti ir domėtis poezija, taip pat ir ją kurti gali būti ne tik intelektinis malonumas, bet ir kūrybiškumą lavinanti veikla. Juk tai – itin gausus ir turtingas įkvėpimo šaltinis. Būtent apie kūrybos ir pasaulio suvokimo ribas plečiančią poeziją prancūzų XX a. literatūroje bus kalbama viešojoje paskaitoje. Įvairių eksperimentinių eilių pavyzdžiai (Raymond Queneau, Tristan Tzara, Stéphane Mallarmé, Joan Miro ir kitų kūryboje) gali tapti nuostabiais kūrybiškumo pratimais kiekvienam iš mūsų.

 

 2. Viešoji paskaita „Režisieriaus Xavier Dolano kūryba Kanados kino kontekste“

Kovo 20 d., 18 val. (trukmė – 1 val.)

Pranešėjas – VDU Menų fakulteto Teatrologijos katedros lektorius Gediminas Jankauskas.

Nuotolinis nemokamas renginys lietuvių kalba per MS Teams. Būtina išankstinė registracija prieš tris dienas elektroniniu paštu: giedre.pranaityte@vdu.lt

Organizuoja VDU Frankofonijos šalių centras.

Trisdešimt ketverių metų Kanados kino režisierius, aktorius, scenaristas ir kostiumų dizaineris XAVIER DOLANAS (g. 1989 m.) dažnai tituluojamas jaunu genijumi, vunderkindu, kultiniu režisieriumi, vienu ryškiausiu pasaulio kino atstovu. Už savo kūrybą jis įvertintas daugybe apdovanojimų ne tik frankofoniškose šalyse. Į pasaulio kiną jis įsiveržė tarsi viesulas pirmuoju filmu „Aš nužudžiau savo motiną“ (2009) Tada jam buvo vos devyniolika. Tai skaudi istorija apie nesusikalbėjimą ir dvasinį šaltį, kaustantį du artimiausius žmones. Xavier Dolano kūryba paskaitoje pristatoma bendrame Kanados kino kontekste.

 

3. Kanados kino filmo „Respire“ (2022, rež. Onur Karaman) pristatymas ir peržiūra Kauno kino centre „Romuva“.

Kovo 28 d., 18 val. (renginio trukmė – 2 val.)

Filmą ir parodą pristato VDU „Užsienio kalbų ir kultūrų: Frankofonijos studijų“ bakalauro programos studentai lietuvių ir prancūzų kalbomis.

Renginį organizuoja VDU Frankofonijos šalių centras, Kanados ambasada Lietuvoje ir Kauno kino centras „Romuva“.

Nemokamus bilietus galima įsigyti Kauno kino centro „Romuva“ kasoje.

Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54, Kaunas.

Renginius organizuoja VDU Frankofonijos šalių centras

Vilniaus knygų mugės svečiai lankysis VDU

Vasario 23 d., penktadienį, VDU lankysis Kanados rašytoja Suzette Mayr ir Izraelio rašytojas Eshkol Nevo.

Suzette Mayr (g. 1967), anglakalbė Kanados rašytoja ir Kalgario universiteto profesorė, dėstanti kūrybinį rašymą. Palankių kritikų vertinimų sulaukė visi penki ankstesni jos romanai, o naujausiasis The Sleeping Car Porter (Miegamojo vagono palydovas) (2022) buvo apdovanotas prestižine Kanados Giller premija, teikiama geriausiam metų prozos kūriniui, o taip pat nominuotas Kanados Generalgubernatoriaus apdovanojimui (Governor General’s Award (2023)) ir Airijos literatūriniam apdovanojimui Dublin Literary Award (2024).

Istorinis romanas „The Sleeping Car Porter” nukelia į 1929-ųjų Kanadą. Pagrindinis veikėjas, juodaodis Baksteris, svajoja tapti dantistu ir stengiasi susitaupyti pinigų mokslams, įsidarbinęs miegamojo vagono palydovu traukinyje, keliaujančiame iš vieno Kanados krašto į kitą. Darbas sunkus, turtingi keleiviai reiklūs ir priekabūs, kaprizingi ir ekscentriški, vadovybė baudžia už menkiausią nusižengimą, tačiau trečioje dešimtmečio Šiaurės Amerikoje tai – vienas iš nedaugelio stabilias pajamas garantuojančių darbų, kokius gali gauti juodaodis.

Eilinės kelionės iš Monrealio į Vankuverį metu, traukinys dėl purvo nuošliaužos sustoja ir dvi dienas nepajuda iš vietos. Ir keleiviai, ir traukinį aptarnaujantis personalas įstringa uždaroje erdvėje, auga nuovargis, susierzinimas ir įtampa. Baksteriui tenka laviruoti tarp nekantraujančių keleivių ir savo paties paslapčių.

Eshkol Nevo (g. 1971) – vienas garsiausių šių dienų Izraelio rašytojų, išleidęs penkis romanus, apsakymų ir negrožinės literatūros kūrinių. Jo knygos Izraelyje tapo bestseleriais ir buvo apdovanotos daugybe premijų, tarp jų Knygų leidėjų asociacijos „Aukso prizu“, Raymond Wallier premija (Prancūzija), 2008 m. rašytojui suteikta Izraelio kultūros meistriškumo fondo narystė. Nevo taip pat veda kūrybinio rašymo kursus Tel Avivo universitete.

Rašytojo kūryba verčiama į anglų, prancūzų, vokiečių ir kitas kalbas, o visai neseniai pasirodė ir vertimas į lietuvių kalbą. Leidykla „Sofoklis“ išleido rašytojo romaną „Trys aukštai“ (2023), pagal kurį žymus italų režisierius Nanni Moretti sukūrė Kanuose ovacijų sulaukusį filmą. Nevo garsėja kaip puikus pasakotojas, įžvalgus Izraelio visuomenės ir žmogaus sielos narpliotojas, sugebantis atskleisti už idealaus fasado slepiamus išgyvenimus. Romane „Trys aukštai“ piešiamas vieno Tel Avivo priemiestyje esančio namo gyventojų santykių paveikslas, o tuo pat metu naujai įvertinama Zigmundo Freudo psichoanalitinė asmenybės struktūra. „Trys sielos aukštai visai ne mumyse egzistuoja! Nieko panašaus! Jie egzistuoja erdvėje tarp mūsų ir ko kito, tarp mūsų burnos ir ausies to, kam pasakojame savo istoriją. (…) Svarbiausia su kuo nors kalbėtis. Kitaip, būdamas vienas, žmogus visiškai nenutuokia, kuriame jis aukšte, pasmerktas aklai čiupinėti šviesos jungiklį tamsioj laiptinėje“, – pastebi viena iš romano veikėjų.

 

Į Vilniaus knygų mugę atvykstantis autoriai pristatys savo naujausius romanus ir pasidalins įžvalgomis apie platesnius Kanados ir Izraelio literatūros kontekstus.

Susitikimai su rašytojais  vyks vasario 23d., penktadienį, Leonido Donskio skaitykloje, V. Putvinskio g. 23.

11:30-12:30 val. pokalbį su Suzette Mayr moderuos Kristina Aurylaitė.

13:00-14:00 val. Eshkol Nevo kalbins Ramūnas Čičelis.

Galimybę susitikti su rašytojais dovanoja Kanados ir Izraelio ambasados. Renginį organizuoja VDU Humanitarinių mokslų fakultetas. Partneris – Kauno literatūros savaitė. 

HMF mylimiausi! VDU studentų apklausoje išrinkti geriausi 2023–2024 m. m. rudens semestro dėstytojai

Kaip ir kiekvieną semestrą, VDU Studijų departamento Studijų kokybės skyrius apžvelgė dėstymo ir studijavimo kokybės apklausos rezultatus bei, remiantis dėstymo įvertinimo vidurkiais ir studentų dalyvavimo apklausoje aktyvumu, įvardijo geriausiai įvertintus 2023 m. rudens semestro dėstytojus akademiniuose universiteto padaliniuose.

2023 m. rudens semestre studentų geriausiai įvertinti net 30 Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojų:

  • Andrius Utka
  • Asta Kazlauskienė
  • Dalia Kuizinienė
  • Dalia Senvaitytė
  • Danguolė Kalinauskaitė
  • Domas Boguševičius
  • Erika Rimkutė
  • Eugenija Valienė
  • Giedrius Janauskas
  • Gitana Vanagaitė
  • Indrė Žakevičienė
  • Jolanta Kovalevskaitė
  • Jurgita Macijauskaitė-Bonda
  • Kristina Aurylaitė
  • Kristina Vaisvalavičienė
  • Laima Bucevičiūtė
  • Laimutė Anglickienė
  • Linas Didvalis
  • Linas Venclauskas
  • Liudas Glemža
  • Liveta Ūselė
  • Marius Sirutavičius
  • Neringa Butnoriūtė
  • Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė
  • Regina Rinkauskienė
  • Tadas Rutkauskas
  • Tatjana Aleknienė
  • Viktorija Kavaliauskaitė-Vilkinienė
  • Vytenis Almonaitis
  • Žydronė Kolevinskienė

Geriausiai įvertinti dėstytojai atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

  • Studijų dalykuose bendras dėstymo įverčio vidurkis – 9 ir daugiau;
  • Studentų aktyvumas apklausoje – 30 % ir daugiau, kai atsakė 10 asmenų ir daugiau; arba 25 % ir daugiau, kai studentų skaičius studijų dalyke 100 ir daugiau.

Šiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2023 ruduo“.

Sveikiname geriausiai įvertintus dėstytojus ir visiems linkime aukščiausių rezultatų ir 2023-2024 m. m. pavasario semestre!

Profesoriui Alvydui Butkui įteiktas asocijuoto emerito vardo diplomas

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga vykusiame iškilmingame VDU Senato posėdyje 2024 m. vasario 15 d. pagerbti disertacijas pernai apsigynę jaunieji mokslo daktarai, vardinėmis stipendijomis apdovanoti gerai besimokantys studentai. Savo kvalifikaciją įrodžiusiems pedagogams įteikti pedagoginių vardų diplomai. Džiugu, kad nepamirštami ir daug jėgų universiteto kūrimui ir profesinei veiklai skyrę vyresni mokslininkai, kurie jau baigę aktyvią pedagoginę karjerą, tačiau tęsia savo srities tyrimus ir dalinasi jais su visuomene. Senato posėdyje VDU asocijuoto emerito vardo diplomas įteiktas prof. dr. Alvydui Butkui, buvusiam VDU HMF Lituanistikos katedros vadovui (19901993) ir ilgamečiam dėstytojui, Letonikos centro įkūrėjui ir vadovui (1994–2020), VDU Atkuriamosios Tarybos ir Atkuriamojo Senato nariui, VDU folkloro ansamblio įkūrėjui (1990).

Universitete profesorius inicijavo lituanistikos studijų atkūrimą, beveik 30 metų lituanistikos programos studentams dėstė latvių kalbos, baltų filologijos įvado, dialektologijos, arealinės lingvistikos ir kitas disciplinas, vadovavo bakalauro ir magistriniams darbams. Pagrindinė profesoriaus mokslinių tyrimų sritis – onomastika. Filologijos mokslų daktaro (tuomet mokslų kandidato) vardas suteiktas už sėkmingai apgintą disertaciją „Lietuvių pravardės“ (1984). Tyrimų duomenys sugulė į tokiu pačiu pavadinimu 1995 m. išleistą monografiją, o šio darbo  tęsiniai – „Lietuvių pravardžių atvirkštinis žodynas“ (2009), „Lietuvių pravardžių žodynas“ (2022) – internetu prieinami kiekvienam susidomėjusiam. Dirbdamas katedroje į vardyno ir lietuvių kalbos tarmių tyrimus A. Butkus įtraukė ir nemažai studentų – tyrinėti Kauno ir kitų miestų naujagimių vardai, organizuotos ir dialektologinės ekspedicijos. Profesinio tobulėjimo ir pedagoginių stažuočių metu lankytasi Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje. Daug jėgų skirta įvairių žodynų (lietuvių-latvių, latvių-lietuvių, lietuvių-latvių-latgaliečių kalbų) sudarymui ir leidybai. Palaipsniui tiriamasis profesoriaus laukas išsiplėtė į istorijos, tautinės tapatybės tyrimus – 2009 m. universitete atlikta habilitacijos procedūra – apgintas darbas „Nominacija ir identitetas“.

Palaikydamas ryšius su latvių baltistais ir vystydamas VDU Letonikos centro veiklą, profesorius iniciavo bendradarbiavimo sutarčių su Latvijos aukštosiomis mokyklomis pasirašymą, taip pat rūpinosi ir Latvijos Universiteto Lituanistikos centro įkūrimu, studentų ir dėstytojų akademiniais mainais, organizuotos lietuvių ir latvių jaunimo stovyklos. Greta universitetinės veiklos A. Butkus palaikė ryšius su Kauno latvių bendruomene, buvo vienas iš Lietuvių-latvių draugijos atkūrimo Kaune iniciatorių, iki šiol vadovauja asociacijai „Lietuvos ir Latvijos forumas“.

Profesorių iki šiol domina ne tik moksliniai leksikografijos, onomastikos, baltistikos ir istorijos tyrimai, bet ir leidybinis darbas – sujungus šias dvi sritis paties įkurtoje leidykloje „Aesti“ išleistas „Latvių-lietuvių kalbų žodynas“ (2003, vėliau tapęs bendrovės „Tilde“ parengto elektroninio žodyno pagrindu), besimokantiems latvių kalbos parankus „Lietuvių-latvių ir latvių-lietuvių kalbų žodynas“ (2011), „Lietuvių ir latvių kalbų vadovas“ (išėjo 4 laidos, naujausia – 2013), vadovėlis „Latvių kalba: gramatika ir pratimai“ (2006, 2008), monografija  „Latviai“ (1995), „Sparnuotieji žodžiai“ (2009) ir kt.

Aktyvi profesoriaus veikla įvertinta įvairiais universiteto, Lietuvos ir tarptautiniais apdovanojimais: Latvijos „Trijų Žvaigždžių ordino“ Karininko kryžius (2000), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2003), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000) Baltijos Asamblėjos medalis (2011), 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro D. Malinausko premija (2017), Lietuvos URM ir Latvijos URM Baltų premija (2019) ir kt. 2018 m. jam suteiktas Daugpilio universiteto (Latvija) garbės daktaro vardas.

Fakulteto bendruomenės vardu dėkojame profesoriui už prasmingus darbus humanitarinių mokslų srityje, sveikiname ir džiaugiamės galimybe ir toliau bendradarbiauti bei semtis įkvėpimo bei patirties.

 

© Jonas Petronis