Lietuvišką dvasią įkvėpęs vakaras
Gegužės 3 dieną VDU studentų kūrybinė grupė „Declamationes“ kvietė visus akimirkai atsigręžti į praeitį – į kadaise rengtus lietuvišką dvasią įkvepiančius vakarus. Prasmingas renginys buvo skirtas Vilhelmo Storostos – Vydūno metams.
Pirmiausiai, mintimis apie Vydūno filosofines pažiūras, jo žmogaus sampratą, rašytojo teksto recepciją dalinosi universiteto dėstytojai: filosofas Gintautas Mažeikis, literatūrologės Indrė Žakevičienė, Aurelija Mykolaitytė, Irena Buckley. Gintautas Mažeikis įdomiai kalbėjo apie vydūnišką teosofiją. Pokalbį tęsė Aurelija Mykolaitytė, plėtodama Vydūno „žmogus sau“ sampratą, kalbėdama apie laisvės liniją, juntamą nuo pat pirmų iki paskutinių Vydūno tekstų. Šiandien dar labai tolimą Vydūną mėgino priartinti Indrė Žakevičienė, interpretavusi šmaikščias jo komedijas. Vakaro leitmotyvas buvo bandymas atsakyti į klausimą – kodėl Vydūnas daugelio, ypač visai jaunų žmonių tarpe, vis dar nepažintas, nesuprastas, tolimas, galbūt – pernelyg sudėtingas?
Priartinti iškilų mąstytoją ir kūrėją padėjo VDU studentų kūrybinės grupės „Declamationes“ surengtas „Lietuviškas vakaras“. Jo programą sudarė giedotojų choro atlikta tautiška daina „Kur eisiu eisiu“, deklamacijos, draminis vaidinimas pagal Vydūno komediją „Numanė“, improvizuota Vydūno prakalba. Lietuviškos dvasios vakaras baigtas labiausiai visų laukiamais gyvaisiais paveikslais, leidusiais sustabdyti akimirką.
Lietuviško, vydūniško vakaro metu kiekvienas turėjo galimybę pamąstyti – o gal mes kartais tik galvojame, kad viskas, ko pirmu prisilietimu nesuprantame, yra labai toli nuo mūsų? Vakaras leido ne tik pajusti tikrąjį lietuviškumą, bet ir mintimis, žodžiais, jausmais, filosofiniais klausimais bent akimirkai pabūti arčiau paties Vilhelmo Storostos-Vydūno.
Nuotraukos Jono Petronio ir Julijos Kazancevaitės
