Akademinės diskusijos, skirtos skaitmeninei humanitarikai, apžvalga
VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre įvyko akademinė diskusija Skaitmeninė humanitarika – nauja mokslo ir studijų sfera? VDU mokslo darbuotojai, dėstytojai, studentai ir alumnų atstovai diskutavo apie skaitmeninių technologijų pritaikymą humanitariniuose moksluose, aptarė naujus skaitmeninius duomenų rinkimo, analizės ir vizualizavimo būdus, kaip jie gali būti naudojami visuomenės ir kultūros reiškinių tyrinėjimui, surinktos medžiagos pristatymui viešojoje erdvėje.
Įvadinėje renginio dalyje etnologė doc. dr. Egidija Kiškina pristatė skaitmeninės humanitarikos (SH) projekto, skirto kultūrinių grupių procesų tyrimams, sumanymą, sukurtą kartu su informatikais. Sumanytas duomenų registras talpina pasakojamosios istorijos ir etnografijos metodais surinktus suskaitmenintus ir iš interneto renkamus tekstinius, garsinius bei vaizdinius tyrimo duomenis, o viena iš jo funkcijų – kompiuteriniais įrankiais apdorotų duomenų vizualinis pristatymas studentams ir plačiai visuomenei. Informatikos prof. dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė išsamiai pristatė SH problematiką, pradedant dirbtiniu intelektu, kuriuo remiasi natūralios šnekos, rašytinių tekstų, garso, vaizdo atpažinimas ir baigiant duomenų vizualizacijos įrankiais. SH bendruomenės nariai lingvistas doc. dr. Andrius Utka, istorikas dr. Marius Sirutavičius, informatikė dr. Judita Kasperiūnienė, HMF prodekanas istorikas doc. dr. Giedrius Janauskas su diskusijos dalyviais dalijosi mintimis apie tai, kaip skaitmeninė humanitarika gali prisidėti plėtojant įvairias humanitarinių ir socialinių mokslų sferas. Literatūrologės kėlė savo disciplinai rūpimus klausimus. Prof. dr. Eglei Ingridai Žindžiuvienei būtų įdomu, kaip SH įrankiai galėtų padėti analizuojant rašytojų kalbos stilių, teksto struktūrą. Doc. dr. Indrės Žakevičienės požiūriu, „pasitelkus atitinkamas programas, būtų galima aprėpti visą mūsų literatūros lauką ir ieškoti tam tikrų dėsningumų, matant ne tik labiausiai pripažintus tekstus, bet ir visą populiariosios literatūros masyvą. Literatūrologija jau tiek subrendusi, kad tolesniam judėjimui pirmyn neišvengiamai reikia naujų instrumentų“. Diskutantų nuomone, humanitarų bendradarbiavimas su informatikais gali labai prisidėti prie tolimesnio dėstymo kokybės gerinimo.
Žinutės studentams
Diskusijos dalyviai sutarė, kad kompiuterinių įrankių panaudojimas tyrimuose aktuali tema ne vien patyrusiems tyrėjams bei doktorantams, bet ir bakalauro bei magistro programų studentams, rengiantiems įvairaus pobūdžio studijų darbus, galvojantiems apie naujus ateities projektus, praktinio darbo perspektyvas.
Renginio organizatoriams maloni staigmena buvo alumnų atstovų dalyvavimas. Evaldas Pravalauskis IT srityje dirba apie 10 metų, pastaruoju metu atstovauja valstybės įmonę, kuri saugo, valdo ir nuolat pildo pagrindinius registrus, turi didžiulę dokumentų talpyklą, kurioje saugomi įvairūs pdf ir tif formatų dokumentai, dalis jų yra apdoroti OCR įrankiais. Evaldas jau iš praktikos žino, kad vis daugėja darbo vietų, kuriose būtinos humanitarinės žinios ir geras kompiuterinis raštingumas. Visa tai ir jungia skaitmeninė humanitarika. „Tikrai rekomenduočiau rinktis skaitmeninės humanitarikos studijas IT, Etnologijos (Kultūros studijų) krypčių studentams, Lietuvos ar savo miesto istorijos ir kultūros tyrinėtojams ir mylėtojams bei visiems humanitarams“ (Evaldas). Kalbėdamas apie projektines SH ir IT bendradarbiavimo idėjas, Evaldas pasiūlė pilnai suskaitmeninti ir pateikti visuomenei konkrečios srities, konkretaus laikotarpio Lietuvos istorijos dokumentus, pasitelkiant Wiki, įtraukiant VDU studentus, dėstytojus ar savanorius. Daug galimybių, jo manymu, atveria naujų technologijų (didelių duomenų (angl. big data), blokinių grandinių (angl. blockchain), laiko juostų (angl. timeline) ir 3D žemėlapių) pritaikymas humanitariniuose moksluose. Evaldo nuomone, būtų šaunu, kad lygiagrečiai ar kartu susiburtų, bendradarbiautų IT ir humanitarinių sričių dėstytojai, studentai ir mokslininkai.
Diskusijoje dalyvavęs Aidis Stukas, universitete studijavo istoriją, etnologiją ir filosofiją, 2009 m. baigė filosofijos studijų programą. Aidis akcentavo diskusijoje iškeltą humanitarams skirtos Pitono (angl. Python) programavimo kalbos reikšmę. Jo nuomone, programavimo kalba yra savaime suprantamas įrankis: „Humanitarika sunkiai suvokiama be rašto ir spaudos. Raštas ir spauda įgalina, programavimas įgalina dar labiau, kodėl gi tuo nepasinaudojus?“ Paklaustas, kada ir kokios aplinkybės paskatino savarankiškai mokytis programuoti Pitonu, Aidis įvardijo keletą priežasčių: „Reikėjo duomenų straipsniui, norėjau sukurti vizualizaciją, norėjau sukurti savo kompiuterinį žaidimą (draugas nustebino pasakydamas kainą), norėjau užsidirbti pinigų“. Aidis rekomenduoja studentams humanitarams mokytis Pitoną, jo nuomone, „istorijos, etnologijos, kalbotyros ar teisės studentai atrastų tikrai daug nuostabių dalykų“. Pitonas pastaruoju metu jau tapo pagrindiniu jo darbo įrankiu, o pagrindine veiklos sfera – duomenų surinkimas iš interneto (angl. web scraping). Aidis pasiūlė pratęsti diskusijas, orientuojantis į kiekvieną humanitarinių bei socialinių mokslų discipliną.
Antrą kursą baigiantį matematikos studentą Zenoną Aužbiką ateiti į diskusiją paskatino pati tarpdiscipliniškumo idėja: „Pasirodė įdomu, kaip gali susilieti skirtingos disciplinos ir kas gaunasi jas sujungus. Norėjau pamatyti realius pavyzdžius, kad būtų galima lengviau įsivaizduoti, kas tai yra, nes pats terminas ‘skaitmeninė humanitarika’ man asmeniškai nedaug tepasako“ (Zenonas). Paklaustas, kokios diskusijoje paliestos problemos atrodo svarbios, Zenonas paminėjo skirtingų disciplinų studentų bendravimą ir pasiūlė konkretų žingsnį: „Galbūt, jeigu humanitarinių mokslų studentas/ė viešai tam skirtoje grupėje paskelbtų, kokios temos domina, ką norėtų veikti, gal atsirastų skirtingos disciplinos žmogus, kuriam irgi būtų artima ta tema, arba norėtų pabandyti, kas gautųsi drauge ką nors nuveikus“. Zenonas po diskusijos išreiškė norą pabandyti padaryti ką nors paprasto, susijusio su skaitmenine humanitarika. Jo manymu, jis per mažai nusimano, kad galėtų nuspręsti ar tuo užsiims ateityje, todėl verta pabandyti. Kitiems studentams jis rekomenduoja bent pasistengti suprasti, kas tai per dalykas, pažiūrėti jau padarytus projektus.
Diskusijos dalyviai priminė, kad VDU pirmo ir antro kurso studentams, studijuojantiems humanitarinius ir socialinius bei tiksliuosius mokslus, gera proga susipažinti su SH yra VDU dėstomas A grupės dalykas „Skaitmeninė humanitarika“.
Renginio organizatoriai – VDU Skaitmeninės humanitarikos bendruomenė. PRISIJUNK IR TU!
Kontaktai pasiteiravimui: agne.kalediene@vdu.lt
Apžvalgą parengė Egidija Kiškina. Nuotraukų autorius Gintaras Jaronis
Galerija:
