SOS! Verslui skubiai reikia išradingų filologų

Darbo rinkoje lietuvių kalba išgyvena tikrą renesansą. Panagrinėjus skelbimus internete, galima pastebėti, kad didėja kūrybinių, techninių, reklaminių ir kt. tekstų kūrėjų (angl. copywriter) poreikis. Tokiuose darbo skelbimuose akcentuojamas ne tik gramatikos taisyklių išmanymas, bet ir gebėjimas logiškai, rišliai dėlioti mintis, sukurti atitinkamai auditorijai pritaikytą tekstą. „Ką lietuvių filologas gali veikti į tarptautinius  vandenis orientuotoje įmonėje, – labai daug“, – pasakoja įmonės „SpectroCoin“ translators Turinio rinkodaros specialistė ir vadovė; vertėjų koordinatorė Rasa Markauskaitė, prieš keletą metų baigusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių filologijos bakalauro bei Literatūros ir spaudos studijas. Tokių sėkmės istorijų vis daugėja: šiuolaikiniam pasauliui reikia įvairiapusiškų, nestereotipiškai mąstančių žmonių.

Vis labiau vertinamas gebėjimas sisteminti žinias

„Visiškai netikėtai save atradau lietuvių „FinTech“ įmonėje „SpectroCoin“, teikiančioje kriptovaliutų keitimo, el. piniginių, mokėjimo kortelių bei verslo plėtros sprendimus daugiau nei 850 000 užsienio bei Lietuvos klientams“, – džiaugiasi R. Markauskaitė. Lituanistikos studijas baigusi absolventė mano, kad būtent filologinės žinios davė jai labai stiprų pamatą.

„Antrus metus rašau bei redaguoju tekstus, prisidedu prie rinkodaros kampanijų bei koordinuoju vertimus į daugiau nei 10 kalbų. Humanitarinių studijų krypties specialistai vertinami dėl gebėjimo jungti skirtingų sričių žinias – komunikacijos specialistų, tekstų rašytojų, redaktorių, vertėjų ar klientų aptarnavimo srities atstovų“, – akcentuoja pašnekovė.

Anot lietuvių filologijos absolventės, tekstų kartelė keliama vis aukščiau: skaitančiojo lūkesčiai – gauti informatyvų, įdomų ir vertingą tekstą, rašančiojo – sugebėti sukurti kokybišką produktą, kuris apimtų kūrybiškumą, informaciją ir platesnį kontekstą, pagrįstą faktais bei analitika. „Kadangi gyvename interneto eroje – dinamika, gebėjimas greitai prisitaikyti, atsirinkti ir sintetinti informaciją yra būtinybė, o gebėjimas laviruoti skirtingose srityse – prabanga, kurios tikimasi iš gero tekstų kūrėjo“, – situaciją aptaria R. Markauskaitė. Jos teigimu, norint būti geru specialistu ir išlikti konkurencingam būtina gilinti ir atnaujinti įvairių sričių žinias bei įgūdžius: informacinių technologijų išmanymas, komunikacijos bei rinkodaros žinios, darbo su skirtingomis medijomis patirtys gali tapti papildoma atspirtimi.

Kita VDU absolventė, Eglė Kėvalaitė-Mačionienė, kuriai buvo patikėta redaguoti žurnalą „Lietuvė“,  pasakoja, kad ne kartą teko nustebti, kai kompetentingas redaktorius, į kurį lygiuotasi, prisipažįsta esąs ne žurnalistas, o lituanistas. „Praėjus pirminei nuostabai, apsidžiaugdavau, kad ir pati pasirinkau tinkamas studijas. Tuo įsitikindavau ir  rašydama straipsnius – man nekilo problemų atsirinkti svarbiausią informaciją iš kelių valandų trukmės interviu įrašo, patarti kolegoms, kaip geriau paruošti jiems skirtą publikaciją. Filologijos studijos išlaisvino mąstyseną, todėl tapo lengva greitai priimti sprendimus. Jie, beje, redakcijų kasdienybė: kartais leidinio planas subyra ir tenka per porą minučių surasti naują temą ar pašnekovą“,  – savo patirtimi dalijasi emigrantams skirto žurnalo redaktorė.

Pasak UAB „VS group“, valdančios ryšių su visuomene agentūrą „PromoService“, direktoriaus, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto absolvento Tautvydo Padgursko, šiuo metu labai reikia kokybiškai mintis gebančių dėstyti tekstų kūrėjų. „Svarbu, kad tekstą kuriantis žmogus susikauptų, nesiblaškytų ir žinodamas konkretaus teksto žanrą ir reikalavimus sugebėtų jį sukurti. Gramatines klaidas gali ištaisyti redaktorius, tačiau mokėjimas įsigilinti į temą, patraukliai sudėlioti informaciją yra itin svarbu, nes kitu atveju redaktoriui gali tekti viską perrašyti iš naujo. Tekstų kūrėjų rinkoje yra daug, tačiau trūksta mokančių įsigilinti į konkrečią temą ir reikalaujamo teksto žanrą, kalbinį jausmą turinčių rašytojų“, –  pabrėžia T. Padgurskas.

Kūrybinio mąstymo privalumai

Tradiciškai įprasta manyti, kad visi filologai – būsimi mokytojai, neturintys jokių kitų perspektyvų, tik vieną siaurą (pvz., lituanisto, anglisto, germanisto) specializaciją. Tokias nuostatas akivaizdžiai paneigia įvairius darbus susirandantys lietuvių filologijos absolventai. Pasak Gintarės Visockytės, VDU Literatūros ir spaudos magistrės, „Vagos“ leidyklos projektų vadovės, humanitarinės studijos nė kiek neapriboja galimybių dirbti vienoje ar kitoje srityje: „Priešingai, manau, filologijos, filosofijos ar menotyros studijas baigęs žmogus neretai gali turėti platesnį matymą ir gebėti labiau prisitaikyti, įvairiapusiškiau rašyti nei, pavyzdžiui, žmogus, baigęs tik marketingo studijas.“ VDU absolventė labiausiai vertina savo alma mater už lankstumo ugdymą – gebėjimą prisitaikyti prie situacijos, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti. „Artes liberales ir gretutinių studijų galimybė leido susidėlioti pakankamai individualią, netgi skirtingų sričių studijų dalykus apimančią programą. Ypač filologui labai palanku, kad galima mokytis įvairiausių užsienio kalbų“, – vardija lituanistinių programų privalumus vienos didžiausių Lietuvos leidyklų atstovė.

Šiai nuomonei pritaria ir E. Kėvalaitė-Mačionienė, dirbanti žiniasklaidos versle: „Didžiulis filologijos studijų privalumas – jos plečia ir keičia pasaulėžiūrą. Į aplinką žvelgti atvirai, nesmerkti įvairovės šiandieniam žmogui tiesiog būtina. Stojantiesiems verta žinoti, kad ateityje jiems kils minčių, jog pasirinko netinkamą specialybę. Vis dėlto tiesa paprasta – tokių minčių kyla ir, pavyzdžiui, farmacininkams, tik jų galimybės keisti darbo pobūdį neperžengus savo specialybės ribų mažesnės nei mūsų, filologų.“

Dar vienas verslo atstovas, T. Padgurskas, pripažįsta, kad būtent filologijos studijos išugdė jo jautrumą žodžiui, kuris tebėra svarbus ir mūsų vizualinėje kultūroje. VDU absolvento patirtis tokia: „Nors ir akivaizdžių gramatinių klaidų reklamoje aptikti tenka retai, tačiau dažnai pasigendu elementaraus kalbinio jausmo reklamos tekste, originalumo rašant tekstą. Tokie dalykai ne tik padeda produktą parduoti, tačiau ir padaro reklamą patrauklesnę vartotojui / pirkėjui to nežinant. Ir kai manęs paklausia, kodėl vienas žodis turėtų būti, dažnai to paaiškinti negaliu, nes tai dėl kalbinio jausmo, kurį ir lavina lietuvių filologijos studijos.“

Šios kelios sėkmės istorijos anaiptol nėra koks nors atsitiktinumas, laimingai susiklosčius aplinkybės. Pasaulinė praktika liudija, kad jau baigėsi siaurų specializacijų epocha, – universitetinės studijos tampa vis labiau susiejančios įvairias sritis, ugdančios įvairiapusišką asmenybę, gebančią keistis, įveikti mąstymo stereotipus ir būti kūrybiškai visą gyvenimą. Iš inercijos į pirmą planą iškeldami tiksliuosius ar gamtos mokslus, gyvename praeitimi, – šiuolaikiniame verslo pasaulyje jaunieji filologai įgauna vis didesnę vertę ir užima vis svarbesnes pozicijas.