Konferencijos

Tarptautinė konferencija „Europa, tautos ir nesaugumas: neramios tapatybės“

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su Tautybių studijų asociacija (angl. Association for the Study of Nationalities) (ASN) birželio 30 – liepos 2 dienomis kviečia dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Europa, tautos ir nesaugumas: identiteto iššūkiai“.

Konferencijos sesijos bus organizuojamos pagal šiuos regionus:

  • Centrinė ir Rytų Europa;
  • Baltijos šalių regionas;
  • Balkanai;
  • Rusija, Ukraina, Moldova, Baltarusija, Kaukazas;
  • Vidurio Rytai ir Centrinė Eurazija.

Bus aptariamos įvairios temos, susijusios su politine ir ekonomine situacija visuose Europos regionuose. Didelis dėmesys konferencijos metu bus skiriamas ne tik nuolatiniams valstybių kariniams ar etniniams konfliktams, bet ir naujai kylančioms grėsmėms, nesaugumo iššūkiams.

Konferencijoje vyks 60 ekspertų ir apskritojo stalo diskusijų, knygų pristatymų. Tikimasi, kad renginyje dalyvaus daugiau nei 240 dalyvių iš 46 valstybių.

Atidarymo renginys – apskritojo stalo diskusija „After 2014: Prospects of Peace and Security in the Baltic Region“, kuri vyks birželio 30 d., 17.30 val. VDU centriniuose rūmuose (S. Daukanto g. 28). Diskusiją ves filosofas, politologas, VDU profesorius Leonidas Donskis.

Pagrindinius pranešimus konferencijoje skaitys analitikė iš Rusijos Lilija Ševcova ir Lenkijos intelektualas Krzysztof Czyżewski.

Konferencijos „Europa, tautos ir nesaugumas: identiteto iššūkiai“ numatomos temų sritys: nacionalizmo studijos, atminties ir kultūros tyrimai, migracija ir diaspora, istorija, politika, seksologija, etniškumas ir mažumų teises, energetinis saugumas, kalba, literatūra ir švietimas bei viešoji diplomatija.

Konferenciją organizuoja VDU Humanitarinių mokslų ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetai. 

Daugiau informacijos


Dvaras Kauno mieste ir regione: artimas ir tolimas pasaulis

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Kauno istorijos centras, tęsdamas 1996 m. užgimusią ir du dešimtmečius gyvuojančią Kauno istorijos mokslinių konferencijų tradiciją, 2016 m. gegužės 19–20 dienomis organizuoja jau 20-ąją Kauno istorijos konferenciją „Dvaras Kauno mieste ir regione: artimas ir tolimas pasaulis“.

Kauno miestas per daugiau negu šešis šimtmečius trunkančią istoriją nuolatos plėtėsi, tokiu būdu į jo teritoriją pateko įvairūs pakaunėje buvę dvarai ir dvareliai. Tyrinėtojai šiuo metu Kauno miesto teritorijoje priskaičiuoja net apie 30 buvusių dvarų ir palivarkų sodybų.  Tačiau daugelis mūsų dienas pasiekusių Kauno dvarų ir dvarelių gerokai nukentėjo nuo laiko ir žmonių poveikio. Todėl šiandien daugelis jų jau prarado savo reprezentatyvumą arba visai išnyko. Konferencijoje siekiama ne tik prisiminti Kauno dvarų ir dvarelių reikšmę miesto gyvenime, bet ir pažvelgti į jų kasdienybę, savininkų, dvarų statybos ir sunykimo istorijas.

Norinčius dalyvauti konferencijoje, prašome užsiregistruoti užpildant elektroninę formą, pasiekiamą spustelėjus šią nuorodą.

Konferencijos programa


Retorika ir Europos kultūros formos: nuo tradicijos iki šiandienos iššūkių

Laisvojo Briuselio universiteto Lingvistikos centro Retorikos tyrimų grupė ir VDU Lietuvių literatūros bei Viešosios komunikacijos katedros kviečia retorius, kultūrologus, filosofus, literatus, kalbininkus dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Retorika ir Europos kultūros formos: nuo tradicijos iki šiandienos iššūkių“, kuri vyks 2016 m. gegužės 6-7 d. VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28).

Viena iš šiuolaikinių retorikos aktualizavimo sričių yra kultūros tyrimai. Retorika suprantama ne tik kaip socialinis ir kalbos reiškinys, bet ir kaip kultūros įrankis, skirtas laisvai raiškai demokratijos sąlygomis. Šiandien dažnai miglose skendinčios universaliosios Europos kultūros formos yra susijusios su retorikos likimu.

XVIII–XIX amžių sandūroje įvykęs Europos kultūros episteminis lūžis turėjo įtakos laipsniškam retorikos lauko apleidimui, kuris jaučiamas iki šiol. Šiomis dienomis pastebima tendencija mažinti tokio apleidimo pasekmes. Retorinės kultūros stoka atima iš mūsų priemones, ypač diskursyvines, kurios reikalingos tam, kad, pasitelkdami sveiko proto išteklius, galėtume priimti sprendimus ir orientuotis neaiškiame, sunkiai prognozuojamame, nestabiliame pasaulyje. Išties, anot filosofo Chaimo Perelmano, pirmiausia „panieka retorikai“ ir „argumentacijos teorijos užmarštis vedė prie sveiko proto neigimo“, tam tikra prasme – prie karo ir paniekos žmogui.

„Pripažinkime – retorika neturėtų būti tik save reklamuojančių „ekspertų“ ar tik kalbos specialistų prerogatyva. Aristotelio teigimu, ji priklauso visų žmonių gebėjimų sričiai. Kiekvienas turi mokėti sąmoningai remtis diskurso technika, kad galėtų kaltinti ir apsiginti, sutikti ar priešintis, dalyvauti ar nedalyvauti, turėti balsą, pasipriešinantį prievartos balsui. Reikia mokytis prisijaukinti retoriką, siekiant vėliau tinkamai ja naudotis. Nenaudojant retorikos filtro, kalbama be jokio metodo, bet kas ir bet kaip, svarbiausia – nesąmoningai. Visa tai turėtume apsvarstyti mūsų konferencijos metu“, – sako konferencijos rengėjai.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas tokiems klausimams:

  • Ar ne dėl „paniekos retorikai“ sunkiai perimamos Europos kultūros formos, kurios kitados lėmė klasikinį išsilavinimą?
  • Ar retorikos išmanymas yra priemonė stiprėjančiam fasadiniam kalbėjimui ir tuščiažodžiavimui stabdyti?
  • Ar retorika galėtų būti filtras, padedantis kūrybiškai atrinkti Europos kultūros istorijos šaltinius, formuojant šiuolaikinio kultūros diskurso argumentacinę sistemą ir praturtinant šį diskursą prasmingais intertekstais?
  • Ar dar antikoje atsiradusi „prakilnaus“ (pranc. sublime) kalbėjimo sąvoka gali padėti atsisakyti viešojo diskurso patetikos, deklaratyvumo ir pompastikos?
  • Ar šiuolaikiniame universitete dėstoma retorika nepraranda ryšių su savo šaltiniais? Ar ji padeda formuoti pilietį humanistą? Kaip būtų galima jam perduoti retorikos instrumentus?

Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų ir prancūzų.

Konferencijos programa


Diasporos ir migracijos iššūkiai: teorinės prieigos, kompleksiniai ir tarpdalykiniai tyrimai

2016 m. balandžio 14 d.  VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks VDU  Lietuvių išeivijos instituto ir Lietuvių literatūros katedros organizuojama mokslinė  konferencija „Diasporos ir migracijos iššūkiai: teorinės prieigos, kompleksiniai ir tarpdalykiniai tyrimai“

Temų ir diskusijų įvairovė

Konferencijos metu bus pristatomi teoriniai, metodologiniai migracijos reiškinio ir diasporos tyrimų aspektai, diasporos istorijos tyrimai bei jų specifika. Taip pat bus aptariami lietuvių egzilio literatūros ir  dailės lyginamieji tyrimai, tarpdalykinių kultūros tyrimų perspektyvos.

Pranešimų temos aptars šiandieninį lietuvių požiūrį į išeiviją, sakytinę istoriją migracijos ir diasparos tyrimuose. Konferencijos metu bus diskutuojama emigraciją patyrusių vaikų kultūrinės bei kalbinės tapatybės klausimais ir drąsiai klausiama ar pokalbiai apie emigraciją gali ugdyti jaunimą?

Pristatymų metu taip pat bus nusikeliama į kitus žemynus, aptariami išeivijoje išleisti lietuvių literatūriniai kūriniai ir aptariamos ten gyvenančių migrantų kalbinės tendencijos. Konferencijoje analizuojamas vienas aktualiausių klausimų šiandieniniame valstybės identiteto diskusijų lauke – svetur sukurti lietuvių kūriniai yra savi ar svetimi?

„Diasporos ir migracijos iššūkiai: teorinės prieigos, kompleksiniai ir tarpdalykiniai tyrimai“ palies ir istorinius laikotarpius: šaltąjį karą, tarpukarį, Lietuvos okupaciją. Taip pat bus žvelgiama į ateities perspektyvas bei ką, jau turimas išeivijos archyvas gali suteikti visuomenės švietimui.

Konferencijos eiga bus suskirstyta į 4 etapus-posėdžius kuriuos koordinuos skirtingi moderatoriai. Iš viso bus pristatoma net 16 skirtingų pranešimų. Konferencijoje  pranešimus skaitys Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkai.  Atliktų tyrimų duomenis pristatys Lietuvos istorijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tyrėjai.

Konferencijos programa


Tarpdisciplininė mokslinė konferencija “William Shakespeare: Past, Present and Future”

2016 m. minimos 400-osios Viljamo Šekspyro (1564–1616) mirties metinės. Ta proga įvairių sričių (literatūros, kalbotyros, kultūrologijos, istorijos, politikos, teisės, filosofijos, sociologijos, psichologijos, kognityvinių mokslų ir t. t.) mokslininkai kviečiami skaityti pranešimus tarpdisciplinėje mokslinėje konferencijoje “William Shakespeare: Past, Present and Future”, kuri įvyks 2016 m. balandžio 8–9 d. Vytauto Didžiojo universitete.

Konferenciją organizuoja VDU Humanitarinių mokslų ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetai.

Kontaktinis asmuo: Emilis Kasparas, Anglų filologijos katedra, emiliskasparas@yahoo.com

Daugiau informacijos